A. Anušauskas: po 6–8 metų tikriausiai bus šaukiami visi tarnybai tinkami jaunuoliai

Arvydas Anušauskas/ Nuotrauka BNS/ Žygimantas Gedvila

Net ir neįvedus visuotinės karo tarnybos prievolės po 6–8 metų vien dėl demografinių pokyčių tikriausiai bus šaukiami visi tarnybai tinkami jaunuoliai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Mes vienaip ar kitaip judame link visuotinės karo prievolės modelio, kuomet vyrai, jaunuoliai yra pakviečiami praktiškai visi, kurie gali atlikti tarnybą, ir  įstatyme nėra numatytos sąlygos dėl tarnybos atidėjimo, nes yra atidėjimai studentams, tai, be abejonės, turi likti“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė A. Anušauskas.

Pasak ministro, dalis šauktinio amžiaus jaunuolių negali atlikti karo tarnybos dėl sveikatos problemų, ir demografinė situacija rodo, kad po 6–8 metų net ir neįvedus visuotinės karo prievolės „vis tiek mes šauksime praktiškai kiekvieną jaunuolį, kuris tinka tarnybai“.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį visuomenei pristato Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studiją. Joje numatyta, kad visuotinis šaukimas į kariuomenę jaunuoliams baigus mokyklą galėtų būti įvestas per šešerius arba aštuonerius metus, jis atsieitų šimtus milijonų eurų. 

Krašto apsaugos ministras pabrėžia, kad studija yra visų galimybių įvertinimas, o ne planuojami pakeitimai, ir dabartinė šaukimo tvarka nesikeičia.

„Tyrimas arba studija nėra politinis sprendimas dėl visuotinės karo prievolės, tai nėra projektas, tai nėra įstatymas. Studija yra tyrimas, kuriame derinamos pačios įvairiausios aplinkybės“, – sakė A. Anušauskas.

Studijoje skaičiuojama, kad vien pradinės investicijos tik visuotinio vaikinų šaukimo atveju kainuotų per 0,4 mlrd. eurų, jei būtų šaukiamos ir merginos – 1,5 mlrd. eurų, priklausomai nuo modelio, kasmet tai atsieitų dar 80-220 mln. eurų.

Svarstoma, kad kasmet būtų galima pašaukti iki 6,1 tūkst. vaikinų, su merginomis – beveik 12 tūkst. jaunuolių.

A. Anušauskas pažymi, kad privalomam moterų šaukimui pritaria maža dalis visuomenės, bet tokią galimybę reikėjo įvertinti teoriškai.

„Galbūt dėl kai kurių aplinkybių, pavyzdžiui, moterų šaukimo į kariuomenę, nėra visuomenėj sutarimo. Mūsų apklausa rodo, kad tam pritaria šiuo metu tik 14 proc. gyventojų, tačiau tyrime mes turime vertinti visas aplinkybes, kaštus, kiek kainuotų, resursus“, – kalbėjo ministras.

Dalinis šaukimas į Lietuvos kariuomenę grąžintas 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje.

Šiuo metu į kariuomenę kasmet šaukiama po kiek daugiau nei 3,8 tūkst.18-23 metų vaikinų ir tarnybą dėl studijų atidėjusių jaunuolių iki 26 metų.

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.