Ukrainiečius apgyvendinusiems Lietuvos gyventojams ir įmonėms nuo balandžio iki spalio iš viso bus išmokėta apie 8 mln. eurų kompensacijų, trečiadienį informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Ministerijos duomenimis, vien už spalį numatyta išmokėti apie 1 mln. eurų kompensacijų. Jos mokamos nuo šių metų balandžio.
Remiantis savivaldybių pateiktais duomenimis, daugiausia kompensacijų gavėjų yra didmiesčiuose: spalį Vilniuje jų buvo 2029, Kaune – 450, Klaipėdoje – 294, Kauno rajone – 182, Šiauliuose – 170, Panevėžyje – 142.
Už vieną apgyvendintą ukrainietį valstybė moka 150 eurų kompensaciją, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį.
Išmoka gali būti skiriama ne ilgiau nei devyniems mėnesiams, pirmąjį mėnesį karo pabėgėlius gyventojai ir verslas turėtų priimti neatlygintinai.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena per 65 tūkst. laikinąją apsaugą gavusių ukrainiečių, pabėgusių nuo karo Ukrainoje. Atvykstančių į šalį ukrainiečių skaičius kol kas stipriai nedidėja: per paskutinę savaitę jų atvyko apie 500.
„Augančio Ukrainos karo pabėgėlių srauto į Lietuvą kol kas nėra, tačiau laikinų būstų poreikis ukrainiečiams išlieka didelis. Tikėtina, kad, artėjant žiemai, jis dar padidės, nes karo veiksmai Ukrainoje nesiliauja“, – pranešime sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Kompensacijomis pasinaudoti gali ne tik gyventojai ir verslas, bet ir nevyriausybinis sektorius: religinės bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos, apgyvendinę ukrainiečius būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose, taip pat ir gyvenimui pritaikytose negyvenamosios paskirties patalpose.
Kompensacija gali pasinaudoti ne tik būsto savininkai, bet ir būstą panaudos pagrindais ar patikėjimo teise valdantys asmenys, nuomininkai, neatlygintinai priėmę ukrainiečius, jeigu gautas būsto savininko sutikimas.
Vilniuje suteikiant būstus ukrainiečiams, pirmumas – turintiems neįgalumą
Vilniuje suteikiant savivaldybės būstus nuo karo pasitraukusiems ukrainiečiams, pirmumas bus teikiamas turintiems iki 25 proc. darbingumą, didelių specialiųjų poreikių žmonėms ar auginantiesiems neįgalius vaikus.
Neatsiradus laisvų būstų, šiems ukrainiečiams bus suteikiamos kompensacijos, kartu su valstybės skirtomis išmokomis padengiančios būsto nuomos kainą rinkoje.
Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį pakoregavo būstų nuomos nuo karo į Lietuvą pasitraukusiems ukrainiečiams tvarką – pasak savivaldybės, sudaryti prioritetinę eilę nuspręsta sulaukiant daug prašymų ir turint ribotas galimybes padėti visiems besikreipiantiems.
Minėtoms grupėms priklausantys ukrainiečiai bus atleisti nuo nuomos bei kitų susijusių su patalpų išlaikymu mokesčių mokėjimo.
Nustatyta, kad jei „Vilniaus miesto būstas“ neturi galimybės pasiūlyti reikiamų būstų, šie užsieniečiai gali pretenduoti į papildomą būsto nuomos mokesčio kompensaciją – savivaldybė įsipareigoja padengti skirtumą tarp rinkoje išsinuomoto būsto nuomos kainos ir gaunamos būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, mokamos iš valstybės biudžeto.
Ši kompensacija bus mokama iki kol baigsis asmenims taikoma laikinoji apsauga Lietuvoje.
Statistikos departamento duomenimis, Vilniuje registruota apie 25 tūkst. ukrainiečių.
*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama