Baltijos šalys ir Lenkija sutarė dėl bendrų veiksmų po koronaviruso krizės

Baltijos šalys ir Lenkija antradienį sutarė dėl bendrų veiksmų po koronaviruso krizės, akcentuodamos bendradarbiavimą keičiantis informacija, siekiant didesnio saugumo regione, palaikant Rytų Partnerystės programą.

„Patvirtiname savo įsipareigojimą tęsti bendrą darbą ieškant atsako į kylančius iššūkius, siekiant padidinti saugumą ir gerovę regione bei visoje Europoje“, – teigiama Taline antradienį pasirašytame bendrame valstybių užsienio reikalų ministrų dokumente.

Pabrėžiama, kad bendradarbiavimas turi prasidėti „nuo artimų kontaktų ir keitimosi informacija tarp kaimynų“.

Susitarime akcentuojamas siekis telkti jėgas siekiant įveikti krizę, „koordinuoti po krizės taikomas priemones, skirtas mažinti neigiamą poveikį įvairiose srityse, ypač ekonomikos, socialiniame, saugumo sektoriuose“.

Kaip spaudos konferencijoje sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus), Lenkijos ministrui Jacekui Czaputowicziui (Jacekui Čaputovičiui) pristatyta Baltijos valstybių patirtis įgyvendinant iniciatyvą „atverti sienas šalių piliečiams“.

„Susitarėme dėl būtinybės dalytis informacija tarp Baltijos draugių ir Lenkijos, taip pat sutarėme dalytis pilnu informacijos komplektu, taip pat kad mes toliau bendradarbiausime ta linkme, kai palaipsniui priėmėme sprendimus leisti Lenkijos žmonėms atvykti į mūsų teritorijas. Taip pat ir Lenkija palaipsniui švelnino savo ribojimus dėl sveikatos“, – akcentavo U. Reinsalu.

Lietuvos ministras Linas Linkevičius pabrėžė, kad vadinamasis Baltijos šalių „burbulas“ pasiteisino, nepaisant skirtingų procedūrų Vyriausybėse.

„Taikome tuos pačius etalonus, tą patį požiūrį, kriterijus, kaip elgtis su mūsų piliečiais, kaip taikyti ribojimo priemones ar palaipsniui jas švelninti. Taigi, šis koordinavimas yra išties vertingas“, –  sakė L. Linkevičius.

Taip pat sutarta tęsti paramą Rytų Partnerystės valstybėms, bendradarbiauti vystant NATO gynybos pozicijas regione, įskaitant bendras pratybas tarptautinėse NATO grupėse, stiprinant atsparumą nuo kibernetinių ir hibridinių grėsmių.

„Sustiprintas karinis Jungtinių Valstijų dalyvavimas regione yra esminis saugumo elementas. Mes taip pat turime atkreipti dėmesį ir užtikrinti komunikacijų saugumą, įskaitant 5G“, – teigiama bendrame ministrų pareiškime.

Jame akcentuojama ir Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizacijos su Europos tinklais svarba, pasinaudojant Lenkijos energetikos infrastruktūra. 

• 

• 

•