BNS klausia partijų vadovų: kaip Lietuva turi reaguoti į įvykius Baltarusijoje?

Фото BFL/Паулюса Пяляцкиса

Baltarusijos valdžiai paskelbus, kad prezidentas Aliaksandras Lukašenka triuškinančia persvara laimėjo rinkimus, šalyje nusirito kruvinų susidorojimų su protestuotojais banga.

BNS antradienį paklausė partijų lyderių, kaip Lietuva turėtų reaguoti į šiuos įvykius.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis:

Man atrodo, kad Lietuva pakankamai teisingai reaguoja, rūpinasi, kad tie žmonės, kuriems kyla rizika dėl žmogaus teisių pažeidimų, būtų saugūs, turiu omenyje opozicijos lyderės priglaudimą Lietuvoje. Jei šnekėti apie kitą reakciją, Lietuva pareiškė savo poziciją dėl žmogaus teisių pažeidimų, kitų dalykų. Kokia kitokia galėtų būti reakcija? Manau kad mes nieko daugiau negalim padaryt šituo atveju, mes turim laikytis savo pozicijos ir skatinti apie tai šnekėti kitas šalis.

Aš negaliu atsakyti vienareikšmiškai į klausimą dėl sankcijų. Nemanau, kad ta situacija būtų kažkokia kitokia nei prieš metus ar dvejus – ji tikrai yra tokia pati, galbūt suaktyvėjusi dėl prezidento rinkimų, bet aš manau, kad ji iš esmės nelabai skiriasi. Žmogaus teisės buvo pažeidinėjamos, žmonės į kalėjimus sodinami ir prieš metus, ir prieš dvejus. O kas tokio čia labai staigiai pasikeitė?

Tas dialogas (su Baltarusija) naudingas dėl tų pokyčių, kurių iš tikrųjų norime. Norime, kad žmogaus teisų pažeidimai baigtųsi, tam reikia palaikyti dialogą, o dialogą iš tikrųjų inicijuoja įtempti santykiai tarp Rusijos ir Baltarusijos, ir šitoj situacijoj aš nežinau, ar geopolitine prasme sankcijų pritaikymas (pasiteisintų). Mes tiesiog atstumtumėm, uždarytumėm duris ir paliktumėm Baltarusiją vieną su Rusija. Ar tai yra naudinga?

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos lyderis, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas: 

Deja, Baltarusijoje neįvyko rinkimai, kuriuos būtų galima pripažinti, pati rinkimų kampanija buvo visiškai neskaidri, daugelis išsikėlusių buvo įkalinti. Kadangi tokie neįvyko, dabar mes raginam Baltarusiją bent susilaikyti nuo smurto ir raginame, kad šalis surengtų atvirus, demokratinius rinkimus. Jei šito nebus, aš neabejoju, kad Lietuva palaikytų Europos Sąjungos sankcijas Baltarusijai.

Sankcijos labai retai tiesiogiai suveikia, jos veikia ilgą laiką, bet aš manau, kad A. Lukašenka yra suinteresuotas reaguoti, jų ir ekonominė padėtis nėra tokia lengva, todėl aš manau, kad ES pozicija dėl Baltarusijos jiems patiems ypatingai svarbi. Todėl šitos sankcijos šiuo požiūriu bus gerokai veiksmingesnės, nei jos būdavo anksčiau, aš neabejočiau, kad šiuo metu jos būtų paveikios.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis:

Turime reaguoti protingai ir adekvačiai. Kodėl protingai – kadangi mūsų reagavimas per praėjusius rinkimus ar kiti politiniai žingsniai kartais buvo nepamatuoti. O Lukašenka yra stiprus lyderis, jis turi, aišku, mažesnį palaikymą, nei prieš keliolika metų, bet jo palaikymas šalyje yra ir to negalima nuginčyti, kiek ten procentų, aišku, galima ginčytis, bet galima spėti, kad dauguma palaiko – miestuose mažiau, bet provincijoje palaikymas didelis.

Baltarusija yra mūsų artima kaimynė, turime santūriai žiūrėti į visus įvykius, aišku, iš vienos pusės – smerkti priespaudą, jėgos panaudojimą, iš kitos pusės – ieškoti išeičių iš situacijos. Tam būtinas dialogas, kalbos, ne tik pareiškimai.

Mūsų užsienio reikalų ministras, manau, per daug kategoriškai kalba, kažkokias sąmokslo teorijas rašo. Ar čia yra jo privati nuomonė – sunku pasakyti. Manau, jis dar gyvena praeitame amžiuje. Tie laikai keičiasi. Mūsų ministras, praėjęs gerą mokyklą sovietmečiu, buvo tam tikru sovietinės nomenklatūros aktyvistu ir aš manau, kad politika turi būti lankstesnė, negali iš mūsų pusės būti politikos, kuri priveda prie santykių ne gerinimo – jei su kaimynais neturėsime jokių santykių, bus blogai. Bus blogai ir žmonėms tos valstybės, jei bus įvestos sankcijos.

Manau, kad viskas bus gerai su Baltarusija, aš to linkiu. Turime žiūrėti į svarbesnius iššūkius – islamizacija, anarchizacija. Ateina anarchija į Vakarų civilizaciją. Negaliu komentuoti šitų rinkimų, kadangi nebuvau ten. Bet jei yra palaikymas toks, koks buvo paskelbtas, tai tas palaikymas vistiek yra pakankamai didelis.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas:

Atsiminkime, kokios priemonės buvo paveikios po 2010-ųjų metų Lukašenkos „rinkimų“, kai opozicijos lyderiai, Aliaksandras Milinkevičius, buvo tiesiog uždaryti į kalėjimą, atitinkamai ES ir JAV pritaikė politines sankcijas pagrindiniams režimo asmenims – tiek politikams, tiek pareigūnams, įšaldydami jų sąskaitas, turtus. Tai iš tikrųjų skaudėjo, nes kaip tik tada Lukašenka ėjo į derybas, pavyko pasiekti politinių kalinių paleidimą mainais už sankcijų panaikinimą. Vadinasi, jos buvo skausmingos, jos veikė. Tačiau tokių sankcijų išplėtimas ir pavertimas ekonominėmis, t.y. boikotu, neleidimu įvežti valstybinių įmonių produkcijos, kas pasigirdo, būtų didžiulė klaida, nes tokios sankcijos jokio poveikio neduoda, o visą naštą neša šalies visuomenė. Pavyzdžiai – Iranas, Kuba.

Politinės sankcijos tikrai būtų paveikios. 

Opozicijos (nors, daugelis sako, techninei) lyderei pasitraukus į Lietuvą, akivaizdu, kad ja paseks ir daugiau žmonių, kurie kitu atveju nukentėtų nuo režimo. Reikia ištiesti tą pagalbos ranką, reikia suprasti, kad A. Lukašenkos režimas dar laikysis, nepaisant protestų, ir sudaryti galimybes jiems pasitraukti į Lietuvą.

Trečias dalykas – gilinti ir intensyvinti kultūrinius, mokslinius ir ekonominius ryšius su visuomene, verslu, su Baltarusijos žmonėmis, kad jie matytų tą europietišką gyvenimą ir politikos tradiciją bei kultūrą, atitinkamai tą žinią ir praktiką galėtų skleisti Baltarusijoje.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis:

Svarbiausia laikytis ir įtvirtinti teisingą poziciją – nepripažinti rinkimų rezultatų, siekti padėti opozicijai ir gatvėse protestuojantiems žmonėms, įvedinėti sankcijas režimui ir visiems prisidėjusiems, tokias kaip draudimas atvykti į Lietuvą.

Lietuva galėtų kelti šiuos klausimus ir ES, kad tai taptų vieninga visos Europos pozicija. Dėl formos — ar Seimo posėdis ar Užsienio reikalų komiteto posėdis ar Vyriausybės aiški pozicija — visos gali būti svarstomos.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen:

Kreipiausi į valstybės vadovus ragindama ryžtingai pasmerkti tai, ką daro A. Lukašenka, jo nurodymus vykdantys jėgos struktūros žmonės. Manau, kad šiandien yra tas laikas, kai tiek Lietuvos, tiek ES lyderiai, vadovai, turėtų labai aiškiai, vieningai solidarizuotis su Baltarusijos žmonėmis, iš kurių buvo pavogta galimybė dalyvauti demokratiškuose rinkimuose ir pasmerkti tą smurto protrūkį, kuris vyksta pastarosiomis dienomis.

Turime siekti, kad kaimyninėje valstybėje būtų užtikrintos elementarios žmogaus teisės, teisė į rinkimus, kurie yra objektyvūs, demokratiški, kad ta valstybė būtų stabili ir klestinti, o ne tokia, kokia yra dabar.

Manau, kad vienas iš veiksmingiausių būdų tą parodyti, būtų toks kaip Magnickio sąrašas – jis galėtų duoti realų rezultatą.

Mes turime reikalauti ne tik, kad būtų teisingai perskaičiuoti balsai, bet ir griežčiausių sankcijų asmenims, kurie prisideda prie diktatūros Baltarusijoje stiprinimo. Visiška režimo izoliacija – vienintelis šiandien galimas atsakas. Tai reiškia ir sankcijas kitų šalių politikams, kurie bendradarbiauja su režimu.

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas:

Smerktina tai, kas vyksta ten, kaip klastojami rinkimų rezultatai, pats viduje nesijaučiu, kad Lukašenka yra laimėjęs, nežiūrint į tai, kad turiu ten daug pažįstamų žmonių, mano vaikai – iš Baltarusijos. Šitos valdžios nuotaikos yra visiškai smerktinos.

Palaikau protestuotojus, gaila, kad jų mažai, kad jie nesugeba gerai, tvarkingai ir taikiai susiorganizuoti. Protestas gali būti nebūtinai kruvinas. Sūnus vyko į Maskvą balsuoti, jam nepavyko. Bet mes kalbėjome, kad nereikia per daug agresyviai nusiteikti, reikėtų savaitę neiti į jokį darbą. Išeitų tie, kurie nebalsavo už A. Lukašenką, tada pamatysime visi – nereikia provokuoti, nereikia agresyvaus elgesio.

Ką mes turėtumėme daryti, sunku pasakyti, bet šiaip, galvoju, Lietuva turi atkreipti dėmesį ir į problemas savo viduje, kad ne visiems vienodai suteikiama galimybė išsakyti savo nuomone. Lyginu su Baltarusija, Rusija ir taip toliau, nes dažnai pamokslaujame trečioms šalims, kai pas mus yra tokie dalykai.

Dėl sankcijų – jos daugiausia veikia ne valdžią. Greičiausiai galima taip daryti, bet reikia galvoti tokias sankcijas, kad nenukentėtų patys žmonės, kurie balsuoja.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.