Civilinės saugos stiprinimo koncepcijai įgyvendinti prireiks 283 mln. eurų – A. Bilotaitė

Nuotrauka BNS/ Lukas Balandis

Vidaus reikalų ministerija pirmadienį pristatė Civilinės saugos stiprinimo koncepciją iki 2030 metų, kurioje kaip civilinės saugos pamatas numatytos šešios kryptys, o jų stiprinimui prireiks apie 283 mln. eurų. 

Parengtoje koncepcijoje numatytos prioritetinės kryptys – gyventojų perspėjimas, evakuacijos pajėgumų vystymas, savivaldybių civilinės saugos gerinimas, parengties pareigūnų darbas, gyventojų švietimas bei pasirengimas nelaimėms Astravo atominėje elektrinėje. 

„Pirmiausia mes siekiame geresnės civilinės saugos institucijų ir tarnybų sąveikos, stipresnių gebėjimų įveikti krizes, ekstremalias situacijas ir karo sąlygas, taip pat tinkamai būti pasirengus įspėjant gyventojus ir organizuojant jų evakuaciją, rūpintis švietimu civilinės saugos klausimais“, – pirmadienį žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. 

Jos teigimu, daug metų civilinės saugos sritis buvo apleista, „nes gyvenome taikos sąlygomis“. 

„Akivaizdu, kad mums būtina modernizuoti ir pertvarkyti iš esmės. Problemų yra tikrai nemažai – trūksta lyderystės, aiškios strategijos, menkas finansavimas, tikrai turime eilę sisteminių trūkumų. Tikiu, kad nauja civilinės saugos stiprinimo koncepcija padės tvirtus pamatus civilinei saugai, nes mums reikalinga darniai veikianti, efektyvi, gerai organizuota civilinės saugos sistema, kuri apsaugotų žmonių gyvybes, sveikatą, turtą ir aplinką“, – teigė ministrė.  

Anot jos, per aštuonerius metus lėšų poreikis sieks apie 283 mln. eurų su pasiruošimu galimoms Astravo atominės elektrinės avarijoms.

Nuo sirenų iki švietimo

Pirmoji iš koncepcijoje numatytų krypčių, anot A. Bilotaitės, yra gyventojų perspėjimas. Šiuo metu informavimo sistema nėra pakankamai efektyvi, pagal apklausas maždaug apie du trečdaliai gyventojų gauna pranešimus į mobiliuosius telefonus, siekiamybė, kad juos gautų 99 proc., teigė ministrė.

„Kita problema – sirenų tinklas, kurį sudaro 888 sirenos, jomis galėtų būti perspėta 54 proc. gyventojų. Reikėtų dar 900 sirenų. Procesas vyksta, perkami 200, ateityje dar vyks įsigijimų“, – teigė ji.

Taip pat planuojama sukurti daugiakanalę komunikacijos platformą, kad pranešimai pasiektų mobiliuosius telefonus, socialinius tinklus, televizijos transliacijas. 

Evakuacijos pajėgumų vystymas – antroji koncepcijos kryptis. Kaip dar viena problema įvardijamas pastatų su priedanga trūkumas. Anot ministerijos, pavojaus atveju priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių užtektų 18 proc. šalies gyventojų.

Planuojama, kad įgyvendinus koncepciją, ginkluoto konflikto, ekstremalių situacijų metu bent 50 proc. gyventojų būtų apsaugoti priedangose.

Trečias prioritetas, pasak ministrės, savivaldybių civilinės saugos gerinimas, nes „savivaldybėms trūksta ekstremalių situacijų valdymo planų, rezervo, priemonių“.

Pagal ketvirtąją kryptį numatyta, kad visose atsakingose už civilinę saugą institucijose dirbs 74 parengties specialistai, operacijų centruose bus įrengtos 58 darbo vietos. 

Gyventojų švietimas – penktoji koncepcijos dalis. Pasak A. Bilotaitės, planuojama parengti atskirą standartizuotą civilinės saugos pagrindų pamoką švietimo įstaigose. Taip pat ketinama atnaujinti civilinės saugos mokymų programas, rengti pratybas tiek nacionaliniu, teisk savivaldybių lygmeniu. Numatyta atnaujinti interneto svetainę LT72, skirtą gyventojų pasirengimui civilinės saugos nelaimėms ir ekstremaliosioms situacijoms. 

Šeštoji kryptis – pasirengimas nelaimėms Astravo atominėje elektrinėje. 

Civilinės saugos plėtros kryptys numatomos aštuoniems metams iki 2030 metų.

Paruošta koncepcija, anot A. Bilotaitės, pasieks vyriausybinę Nacionalinio saugumo komisiją, kurioje turėtų būti sprendimas dėl tolimesnių veiksmų plano su konkrečiais terminais.

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.