Daugiau nei pusė gyventojų šiemet susidūrė su sukčiais − apklausa

Фото pixabay.com

Daugiau nei pusė (56 proc.) šalies gyventojų arba jų artimieji šiais metais susidūrė su telefoniniais ar elektroniniais sukčiais –  8 proc. punktais daugiau nei 2019 metais, rodo naujausia apklausa. 

„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto gyventojų tyrimo duomenimis, vienas iš šešių tokių  susidūrimų baigiasi finansiniais apgautų žmonių nuostoliais. 

„Sukčiai įsisiautėjo kaip reikiant. Mums keliantis į elektroninę erdvę, atliekant vis daugiau mokėjimų joje, būnant daugiau socialinėje erdvėje ir karantino situacija leidžia vis daugiau ir dažniau sukčiams rasti būtų kaip susisiekti su gyventojais“, – tyrimo pristatyme sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Gyventojai dažniausiai pinigus praranda apsipirkę fiktyviose elektroninėse parduotuvėse, per neapdairumą atskleidę savo el. bankininkystės duomenis, taip pat patvirtindami sukčių atsiųstus mokėjimo pavedimus ar susivilioję fiktyviais investavimo pasiūlymais.

Anot tyrimo, ketvirtadalio tokių gyventojų patirta žala siekė nuo 51 iki 100 eurų, o tokių nukentėjusiųjų šiemet – 12 punktų daugiau nei 2019 metais.

101–500 eurų nuostolių patyrė 23 proc. žmonių, arba 5 punktais daugiau nei prieš dvejus metus, daugiau nei 3 tūkst. eurų – 11 proc., arba 7 punktais daugiau.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis pažymi, kad išaugusiems gyventojų nuostoliams įtakos gali turėti ir tai, jog gyventojai dažniau susidūrė su „brangesnėmis“ sukčiavimo schemomis, pavyzdžiui, fiktyviais raginimais pelningai investuoti. Be to, dėl pandemijos išaugus elektroninei prekybai sukčiai keliasi į elektroninę erdvę ir steigia netikras el. parduotuves.

„Pastaruosius dvejus metus matome tendenciją, kad sukčiavimai persikelia į elektroninę erdvę ir tie, kurie būdavo populiariausi anksčiau, kai skambindavo žmonėms prisistatant įvairių tarnybų pareigūnais ir pasakodami apie sukeltą eismo įvykį, (…) tai dabar tokių fizinių apsilankymų į namus ir paėmimų grynais matome mažiau“, – pristatyme teigė R. Matonis.

Pasak J. Cvilikienės, pastebima, jog sukčiai dažniausiai nusitaiko į 36-55 metų žmones, dažniausiai – miesto gyventojus, baigusius aukštąjį mokslą. Be to, dažnai atakuojamai tie, kurių pajamos yra didžiausios, virš 700 eurų vienam šeimos nariui. Antroje vietoje yra tie, kurių pajamos mažiausios.

„Kuo žmonių pajamos mažesnės, tuo didesnė pagunda yra susidomėti tais stebuklingais pasiūlymais investuoti, susilaukti labai greitos grąžos. Žemos pajamos paskatina ir dažniau rizikuoti. Tuo metu aukštesnio išsilavinimo, didesnių pajamų žmonės nors ir sulaukia dažnai sukčių pasiūlymų, jiems pavyksta nuo to susilaikyti“, – teigė J. Cvilikienė. 

Telefoniniai skambučiai išlieka pagrindiniu sukčiavimo metodu, su kuriuo sako susidūrę 80 proc. respondentų, bet toliau daugėja ir sukčiavimo virtualioje erdvėje.

 Anot tyrimo, beveik kas antras šiemet su sukčiais susidūręs gyventojas yra gavęs apgaulingų e. laiškų – 7 punktais daugiau nei 2019 metais ir 22 punktais daugiau nei prieš penkerius metus.

Pasak R. Matonio, policija kiekvieną mėnesį pradeda maždaug 200 ikiteisminių tyrimų dėl įvairių sukčiavimų formų ir būdų. Apie 40 proc. jų pareigūnams pavyksta išaiškinti.

Policijos atstovo duomenimis, per devynis šių metų mėnesius įvairiais būdais iš gyventojų išviliota 25 mln. eurų, kai pernai tuo pačiu metu – 8 mln. eurų. Didžiausia šiemet išviliota suma buvo bandymas pirkti kriptovaliutą, kai iš žmogaus išviliota daugiau nei 350 tūkst. eurų.

Daugiau nei 60 proc. žmonių atkreipia dėmesį į žiniasklaidos informaciją apie sukčiavimo atvejus bei prevenciją, apie 50 proc. – stengiasi neviešinti asmeninės informacijos socialiniuose tinkluose – atitinkamai 15 ir 17 punktų daugiau nei 2019-aisiais.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.