Daugiausia protrūkių registruota Vilniaus ir Kauno regionuose – NVSC

Фото lrv.lt

Vertinant COVID-19 ligos protrūkius, sudėtingiausia situacija šiuo metu yra Vilniaus ir Kauno regionuose, čia bendrai registruota trečdalis visų ligos židinių šalyje, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Kaip BNS sakė centro atstovė Justina Petravičienė, naujausiais duomenimis, Kauno regione šiuo metu yra 115 aktyvūs ligos protrūkiai, o Vilniaus – 102 ligos protrūkiai.

Statistikos departamento duomenimis, iš viso šalyje šiuo metu registruota per 360 COVID-19 ligos protrūkių.

Į šią statistiką neįtraukiami židiniai šeimose, tačiau jie, anot NVSC, sudaro apie trečdalį visų atvejų.

„Karantino sąlygoms laisvėjant, epidemiologai reikšmingų pokyčių koronavirusinės infekcijos protrūkių struktūroje šiuo metu nestebi. Protrūkiai, kaip ir anksčiau, registruojami tose vietose, kur vyksta žmonių iš skirtingų socialinių aplinkų kontaktas“, – sakė J. Petravičienė.

Pasak jos, sritys, kur registruota daugiausiai aktyvių protrūkių – gamybos, prekybos sektoriai, taip pat ugdymo įstaigos.

„Specialistų vertinimu, tai yra tos veiklos rūšys, kuriose, siekiant užtikrinti tinkamą infekcijų prevenciją, reikalingas glaudus darbuotojų ir darbdavių bendradarbiavimas. (…) Skaitlingiausi ir ilgiausiai trunkantys protrūkiai susiformuoja įmonėse, kuriose darbuotojai dirba vienoje bendroje erdvėje“, – teigė NVSC atstovė.

„Nors darbdaviai yra numatę COVID-19 valdymo priemones, neretai ligos išplitimą lemia pačių darbuotojų vis dar pernelyg žemas sąmoningumas, pavyzdžiui, į darbą darbuotojai vyksta jau jausdami COVID-19 ligai būdingus simptomus, netaisyklingai dėvi veido kaukes, jų laiku nekeičia, nesilaiko atstumo“, – pridūrė ji.

NVSC duomenimis, gamybos bei prekybos srityse praėjusios savaitės pabaigoje bendrai fiksuoti 94 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai. Ugdymo įstaigose – 84 protrūkiai.

Epidemiologai pastebi, kad pastaruoju metu – ypač Vilniaus regione – virusas darbovietėse plinta „žymiai greičiau, lyginant su situacija praėjusių metų pavasarį ar rudenį“.

„Vertinama, kad tam lemiamos įtakos turi svariai Lietuvoje išplitusi britiškoji koronaviruso atmaina. Pavyzdžiui, šiuo metu per dvi savaites vienoje gamybos įmonėje Vilniaus regione registravome 23 pirminius koronavirusinės infekcijos atvejus, baldų gamybos įmonėje – 22 pirminius atvejus per 11 dienų. Tai iliustruoja situacijos sudėtingumą“, – teigė J. Petravičienė.

Anot jos, didžiausias aktyvus protrūkis šiuo metu registruotas Kauno apskrityje veikiančioje metalo pramonės įmonėje – su protrūkiu siejami 82 COVID-19 ligos atvejai. Pirmasis atvejis, siejamas su šiuo protrūkiu, registruotas prieš mėnesį, paskiausias – balandžio viduryje.

Aktyvus protrūkis – dar nepasibaigęs (tiriamas, stebimas) protrūkis, kuriame paskutinis naujas užsikrėtimas buvo užfiksuotas ne seniau kaip prieš 14 dienų.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.