Dėl padėties Baltarusijoje trečiadenį šaukiama Europos Vadovų Taryba

Nuotraukos autorius Robertas Dačkus/ lrp.lt

Dėl padėties Baltarusijoje trečiadienį šaukiama Europos Vadovų Taryba, sako Lietuvos prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.

„Darbotvarkėje bus Baltarusija. Viskas, ne tik sankcijos, bet norime apsikeisti ir nuomonėmis, ir vertinimais dėl įvykių Baltarusijoje, kaip į tai bus reaguojama, bus ir sankcijų klausimas“, – pirmadienį po Gitano Nausėdos susitikimo su kai kuriais ministrais ir saugumo tarnybų vadovais sakė ji.

Neeilinė vadovų taryba vyks vaizdo konferencijos būdu.

A. Skaisgirytė taip pat pabrėžė, kad pirmadienį Baltijos šalių ir Lenkijos vadovų vaizdo konferencijoje išsakyti vertinimai sutampa ir visos keturios šalys pasisako už „neišvengiamas sankcijas“ Baltarusijos valdžios pareigūnams, „atsakingiems už susidorojimą su žmonėmis“.

Pirmadienį G. Nausėda padėtį Baltarusijoje taip pat ketina aptarti su Vokietijos kanclere Angela Merkel. 

Praėjusią savaitę Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai priėmė sprendimą taikyti sankcijas ir žada parengti konkretų asmenų sąrašą.

„Norėtumėme tikėtis, kad tai bus įgyvendinta“, – teigė A. Skaisgirytė. 

L. Linkevičius: norime pasiųsti žinutę Rusijai

Užsienio reikalų ministras sako, kad šiuo metu Lietuva itin atidžiai stebi padėtį Baltarusijoje remiantis „asmeniniais, kolektyviniais ir žvalgybiniais“ šaltiniais, taip pat, anot jo, Lietuvai svarbu konsoliduoti tarptautinę bendruomenę pasiųsti „aiškią žinutę pačiai Rusijai“, kurios Baltarusija „be jokios praktinės, politinės ar teisinės priežasties“ prašo suteikti karinę pagalbą, neva reaguojant į NATO grėsmę.

Jis vylėsi, kad Seimas per neeilinę sesiją „išreikš vieningą valią tiek įvertinant situaciją, tiek ir raginant veikti“ nacionalines institucijas ir Europos Sąjungą.

„Manyčiau, kad Rusija, jeigu ir svarsto šį variantą, šią alternatyvą (įvesti kariuomenę į Baltarusiją – BNS), turi būti labai aiškiai įspėta, kad pasekmės tai pat bus“, – sakė L. Linkevičius.

„Žinoma, esame susirūpinę. Nors aš asmeniškai labai abejoju, kad tai įvyks (…), bet to negalime visiškai atmesti. Tai tikrai dar labiau eskaluotų situaciją, nekalbu apie teisines pasekmes, bet kitos pasekmės taip pat būtų sudėtingos“, – pridūrė ministras.

Jis pabrėžė, kad laikas, per kurį būtų įvestos sankcijos asmenims, klastojusiems rinkimus ar naudojusiems jėgą, yra svarbus, bet „nėra pagrindinis faktorius“, todėl prasmingesnės ir efektyvesnės būtų bendros europinės sankcijos, nes jose būtų įšaldomi aktyvai ir ribojimas pateikimas į visą ES. 

„Dabartinė vadovybė su buvusiu prezidentu tikrai praranda savo legitimumą ne tik moraliai, bet ir teisiškai tai greitai įvyks. Norėtumėme, kad ta pozicija ir būtų tarptautinėje arenoje akcentuojama. Siūlome tą daryti savo partneriams, ką kai kurie iš jų ir daro“, – teigė L. Linkevičius.

R. Karoblis: pratybos tiesioginės grėsmės nekelia 

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis dar kartą pabrėžė, kad Baltarusijos kaltinimas Vakarams, taip pat ir Lietuvai, situacijos destabilizavimu šalyje, kaip ir apie didėjančias grėsmes dėl Baltijos šalyse dislokuotų pajėgų, „neturi jokio pagrindo“, nes tai – atgrasymo ir gynybinės pajėgos.

„Vakar Baltarusijos gynybos ministerija, reaguodama į šiuos pasisakymus, paskelbė apie pratybų pradžią, geografija yra šalia Lietuvos ir Baltarusijos sienos (…). Pratybos nėra planinės, jos yra staigios, tačiau, kita vertus, tai vis dėlto yra pratybos ir vykdomos įprastinės procedūros“, – sakė jis.

„Jos, nors ir yra eskalacinio pobūdžio, neplanuotos, tiesioginio poveikio Lietuvos saugumui karine prasme jos nedaro. Lietuvos pusės nuostata yra į šiuos eskalacinius veiksmus nereaguoti“, – pabrėžė ministras.

Pasak jo, retorika yra skirta nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų ir kalbėti apie galimą Rusijos paramą atremiant „menamas grėsmes“. 

„Jokių duomenų apie šiuo metu planuojamus Rusijos kariuomenės įvedimus nėra, tai yra viena strateginių rizikų. Jeigu pono Lukašenkos iniciatyva būtų prisiimami papildomi įsipareigojimai Baltarusijos pusės, sutinkantys, kad Rusija dislokuotų jos kariuomenės dalinius Baltarusijos teritorijoje, taip, tai būtų tam tikri gana ženklūs pokyčiai saugumo situacijai regione – tiek Baltijos šalių, tiek Lenkijos, Ukrainos atžvilgiu. Bet to mes neturime“, – patikino jis.

R. Tamašunienė: galime priimti tūkstančius pabėgėlių

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė savo ruožtu po susitikimo Prezidentūroje teigė, kad Lietuva būtų pajėgi priimti „šimtus ar net tūkstančius“ pabėgėlių iš kaimyninės šalies, tačiau šiuo metu nagrinėjami tik du prašymai.

„Nėra jokio masinio reiškinio. Net būdami labai nesaugioje aplinkoje Baltarusijos piliečiai vertina, kad reikės palikti savo namus, savo aplinką neapibrėžtam laikui. Dėl to politinio prieglobsčio pasiprašė du asmenys – jiems suteiktas leidimas atvykti ypatingais humanitariniais tikslais“, – sakė ji.

„Svarstome įvairius planus, sakykime, ir nedidelis kiekis, iki šimto pabėgėlių ir netgi tūkstančiais. Lietuva, be abejonės, turi savo planą, bet kadangi esame bendroje pabėgėlių solidarumo sistemoje, taip pat dalyvaujame Europos Sąjungos solidarumo mechanizme (…). Tokią pagalbą yra pasiūliusi ir kaimyninė Lenkija, kur tai pat yra didelė dalis Baltarusijos sienos su ta valstybe – pirmiausia, esame apie tą planą pagalvoję“, – tvirtino ministrė.

Baltarusijos valdžiai praėjusį pirmadienį paskelbus, kad Aliaksandras Lukašenka per prezidento rinkimus surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai, šalyje kilo ir iki šiol tęsiasi tūkstantiniai protestai.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.