Nuotrauka BFL/ Kęstutis Vanagas
Lėtėjant Lietuvos ekonomikos augimui, didžiausia rizika bankrutuoti būtų viešojo maitinimo įmonėms, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) analizė. Anot jos autorių, verslas yra pasirengęs galimam ekonomikos sulėtėjimui, tačiau kai kuriems sektoriams reikia geriau valdyti riziką ir pasirūpinti finansiniu imunitetu.
Anot „Creditinfo Lietuvos“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasos Ruseckaitės, kas trečia restoranus valdanti įmonė yra aukštos bankroto rizikos, pusės jų finansinė būklė yra silpna arba ribinė.
„Finansinė būklė šiame sektoriuje (nuo 2008 iki 2018 metų – BNS) pagerėjo, bet ji nepakankama, kad būtų užtikrinamas šio sektoriaus tvarus augimas ateityje. Kas trečia įmonė Lietuvoje pasižymi aukšta bankroto rizika“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė R. Ruseckaitė.
Tuo metu transporto įmonių akcininkų nuosavybės rodiklis per 10 metų pagerėjo nuo 20 proc. iki 45 proc.
„Matome, kad jų finansinė būklė nepalyginimai geresnė. (…) Tačiau pati transporto sektoriaus struktūra per dešimt metų nepasikeitė, 67 proc. sektoriaus įmonių yra labai mažos ir jų transporto parkas sudarytas iki 5 vilkikų, o vidutinis parko amžius – 14 metų. Tuo tarpu didelių įmonių, kurių vilkikų parkas virs 100, yra tik 2 proc. Lietuvoje“, – teigė R. Ruseckaitė.
Statybų sektoriuje pastebima ne tik išaugusi nuosavų lėšų dalis, bet ir geresnis likvidumas, stabilesnis pelningumas. Tačiau per dešimtmetį nuo 43 proc. iki 52 proc. ūgtelėjo smulkių, daugiausia keturis darbuotojus, turinčių įmonių dalis.
Pasak „Creditinfo Lietuva“ vadovo Lino Čereškos, labiausiai fragmentuoti ir daug smulkių įmonių turintys sektoriai bus labiausiai pažeidžiami lėtėjant ekonomikai.
Jo teigimu, finansinė drausmė ir konsolidacija galėtų padėti stiprinti šio verslo imunitetą, tačiau tam gali prireikti ir papildomų paskatų iš valstybės.
R. Ruseckaitė pabrėžė, kad bendra įmonių situacija šiuo metu yra gera, bankroto reitingai rodo, jog 90 proc. visų įmonių patenka į vidutinės ir žemos rizikos kategorijas.
Lietuvos bankų asociacijos vertinimu, įmonėms vis svarbesnis tampa rizikų valdymas ir atsakingas skolinimasis.
Anot asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus, verslo finansinis imunitetas tiesiogiai atsispindi bankų paskolų portfelyje.
Jo teigimu, 66 proc. paskolos prašančių įmonių jas gauna. Tačiau daugėja įmonių, kurioms vis sunkiau pasiskolinti dėl išorinių rizikų: besitraukiančių eksporto rinkų bei neapibrėžtumo nuotaikų pasaulio prekyboje.
LBA analizės vadovo Viliaus Tamkvaičio teigimu, verslo finansavimo portfelis nuo 2015-ųjų auga vidutiniškai po 10 proc. kasmet, bet keičiasi jo šaltiniai: prieš keletą metų dominavusias bankų paskolas papildė skolinimasis finansų rinkose.
„Matome obligacijų emisijų poveikį, pavyzdžiui, energetikos sektoriuje kredito portfelis bankuose sumažėjo 58 proc., realiai viena didelė energetikos įmonė išplatinusi obligacijos emisiją, finansavo savo paskolas bankuose ir tiesiog finansuoja savo veiklą didžiąja dalimi nebe bankuose, o finansų kapitalo rinkose“, – teigė V. Tamkvaitis.
Vertinant įmonių atsparumą iššūkiams, svarus įsipareigojimų lygis, verslo partnerių įvairovė, įmonių finansų jautrumas pokyčiams.
