Draudžiant propagandą – raginimai kelti raštingumą, kritika dėl populizmo, nepasitikėjimo

Фото pixabay.com

Vyriausybės siūlymai nepaprastosios padėties metu drausti prorusišką propagandą yra populistiniai ir rodo valdžios nepasitikėjimą savo šalies piliečiais, teigia dalis ekspertų.

Kiti sako, jog Rusijos invazijos į Ukrainą metu tokias priemones galima pateisinti, tačiau tuo pačiu ragina didinti gyventojų medijų raštingumą.

BNS kalbinti politologai ir komunikacijos ekspertai komentavo Vyriausybės siūlymą pratęsiant nepaprastąją padėtį drausti visų Rusijos bei Baltarusijos kontroliuojamų programų transliacijas, taip pat numatyti galimybę riboti dezinformaciją bei karo propagandą skelbiančių lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą, šalyje drausti prokremliškus renginius.

Dėl nepaprastosios padėties pratęsimo ketvirtadienį spręs Seimas.

Valdžia gali priprasti

Politologas Kęstutis Girnius sako, kad drausdama Rusijos propagandą valdžia parodo nepasitikėjimą savo piliečių kritiniu mąstymu, taip pat kyla grėsmė, kad ilgainiui sprendimai riboti prieigą prie informacijos taps įprasta praktika.

„Pavojus tas, kad valdžia gali priprasti prie tokių veiksmų, ypač šita valdžia, reikia prisiminti, kad (vidaus reikalų ministrė) A. Bilotaitė anksčiau siūlė bausti antivakserius, ir tada gali per laiką išplisti manymas, kad čia yra normalus dalykas, kad valdžia turi pareigą apsaugoti Lietuvos žmones nuo kažkokių piktų pranešimų, melagienų“, – BNS sakė K. Girnius.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docento teigimu, tai „aiškiai rodo neigiamą požiūrį į piliečius, kad jie yra tokie kvaili ir tokie nepatyrę, arba tokie pikti, kad jie visas šitas melagienas iš Kremliaus priims kaip tikrą pinigą“.

„Aš manau, kad kaip tik labai mažai žmonių tai darytų“, – sakė politologas.

„Aš gana skeptiškai žiūriu į visus draudimus ir dėl dabartinių irgi šiek tiek abejoju. Lietuva niekada nėra buvusi tokia vieninga, remdama Ukrainą, tokios vienybės nematyti nuo Sąjūdžio laikų, visur, kur tu eini, Ukrainos vėliavos, „Vilnius myli Ukrainą“ ant kiekvieno troleibuso ir autobuso. Yra toks didelis palaikymas, kad jei ir būtų šiokia tokia priešiška propaganda, ji galėtų paveikti tik labai mažą žmonių skaičių“, – kalbėjo K. Girnius.

Jis taip pat kėlė klausimą, kaip uždrausdama prokremliškus renginius valdžia žinos, kas konkrečiame renginyje vyks, ir ar tai netaps pretekstu bet kokių prieš valdančiųjų politiką nukreiptų susirinkimų draudimui.

„Dėl tų mitingų, aš nesuprantu, kaip Vyriausybė iš anksto žinos, kad čia bus skleidžiama Rusijos melagienos? Jei būtų iš anksto kokia nors organizacija, rengtų mitingą, sakytų, mūsų tikslas yra palaikyti kovojančius rusų karius Ukrainoje, tą galėčiau suprasti, bet dabartinėmis sąlygomis mes net nežinome, kokie bus renginiai, ar jie bus prorusiški mitingai arba kaip (Vilniaus meras) R. Šimašius, kuris neseniai tvirtino, kad leidimai renginiams nebus išduodami, jei jie turės „nors mažiausių sąsajų“ su Rusijos propaganda, nors Konstitucijoj pasakyta labai aiškiai, kad tik įstatymu galima drausti susirinkimus“, – svarstė politologas.

Jo vertinimu, planuojami draudimai, nepaisant to fakto, kad šalyje įvesta nepaprastoji padėtis, gali pažeisti Konstituciją.

Daugiau dėmesio medijų raštingumui

VU TSPMI dėstytojas politologas Vytis Jurkonis sako, kad karo akivaizdoje Vyriausybės siūlomi ribojimai atlaiko kritiką dėl nesuderinamumo su žodžio laisve, tačiau jų nereikėtų, jei medijų raštingumas visuomenėje būtų didesnis.

„Reikia žiūrėti, kaip tai bus įgyvendinama ir kiek aiškiai yra suvokiama, kad kovojama ne su rusų ar baltarusių žurnalistais, o su propaganda, dezinformacija ir panašiai. Jei ta skirtis aiški, ir mes žinome, kaip tą praktiškai įgyvendinti, o ne tik daryti skiriamąją liniją pagal rusų kalbą, aš manau, kad tą įmanoma paaiškinti, pagrįsti ir atsakyti į galimus žiniasklaidos laisvę saugančių organizacijų priekaištus“, – BNS sakė V. Jurkonis.

Politologas taip pat pažymėjo, kad ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos šalys turėtų padėti nepriklausomiems rusiškiems kanalams veikti iš kitų šalių, kad Rusijos visuomenę pasiektų bent kokia alternatyva Kremliaus informacijai.

„Per pastaruosius dešimt metų matėme, kad vyksta masinis smegenų plovimas, o dabar dar šalia to išjungiami socialiniai tinklai, ir jokios alternatyvos nebus. Smegenų plovimas gali įgauti tokius padarinius, kurių net negalime įsivaizduoti“, – kalbėjo V. Jurkonis.

Klausiamas, ar uždraudus rusiškus kanalus neatsitiks taip, jog Lietuvos žmonių nepasieks žinios, kokios nuotaikos vyrauja Rusijoje, V. Jurkonis teigė, kad vadovaujantis argumentu „pažink priešą“ reikėtų daugiau programų edukuoti visuomenės kritinį mąstymą.

„Jeigu argumentas „pažink priešą“, būtų daug geriau, kad būtų daugiau programų visuomenės kritiškai nuomonei, gebėjimui atsirinkti šaltinius, medijų raštingumui. To reikia ne tik dėl Kremliaus propagandos, bet ir dėl vidaus kovų ir sąmokslo teorijų. Jei medijų raštingumo srityje viskas būtų tvarkoj, nereikėtų ieškoti būdų blokuoti informacijos blokavimą ir panašiai“, – sakė politologas.

Sprendimas populistinis

Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius Vyriausybės siūlymą vadina populistiniu ir pavėluotu.

„Situacija yra tokia, kad visi šie puslapiai ir Kremliaus kanalai jau ilgą laiką nebuvo labai žiūrimi, jų poveikis buvo labai minimalus. Antras dalykas, LRTK jau uždarė aštuonis rusiškus kanalus, patys kabelinių televizijų transliuotojai atsisakė bendradarbiauti (su rusais), dabar Vyriausybės sprendimas toks „mes pataikom į bendrą toną, žinom, ko (žmonės) nori“, – BNS sakė komunikacijos ekspertas.

Anot jo, Vyriausybės sprendimas šiuo atveju yra „šiek tiek populistiškas, jau gerokai pavėluotas“.

„Jei tai būtų buvę pačioje pradžioje, kai dar niekas nieko nebuvo pradėję, sakyčiau, kad Vyriausybė ėmėsi iniciatyvos. Dabar tai yra parodyt, kad mes bendrame chore ir irgi už tai“, – sakė M. Martišius.

„Antra dalis, kad mes uždarom, nenorim gauti ir klausytis, kas ten yra, tarsi gerai, nes informacinio karo prasme mes nebūtume suklaidinti, kita vertus, o kaip mums žinoti, kokios Kremliaus ruporų nuotaikos, kas ten vyksta? Aš manau, kad norėjo pasirodyt pirmūnais ir truputėlį persistengė, kita vertus, kanalų uždarinėjimo Pandoros skrynelę mes atidarėm labai lengvai ir paprastai, o po to gali būti norima tą principą pritaikyti kitur, kas gali suketi labai dideles problemas. Aš tikiuosi, kad to nebus“, – svarstė VU dėstytojas.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) Rusijai vasario 24 dieną pradėjus karą prieš Ukrainą kitą dieną dėl karo kurstymo ir propagandos uždraudė šalyje retransliuoti šešias televizijas rusų kalba, o vėliau – dar dvi.

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.