Ekspertai, dalis politikų įžvelgia žalą aplinkai ir sveikatai naudojant mazutą šildymui

Фото BNS/Ирмантаса Гялунаса

Aplinkosaugos ekspertai ir dalis politikų kritikuoja miesto savivaldybės planus artėjantį šildymo sezoną sostinėje gamtines dujas pakeisti taršesniu mazutu – ši kuro rūšis kritikuojama dėl galimos žalos aplinkai ir žmonių sveikatai. Tuo metu Vilniaus valdžia teigia, kad tai būtų laikinas sprendimas, taikomas tik vieną šildymo sezoną. 

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Aplinkos apsaugos instituto mokslo darbuotojas Aleksandras Chlebnikovas sako, kad oro tarša deginant mazutą yra iki dešimties kartų didesnė nei deginant dujas, be to, deginant šį kurą išsiskiria vėžinių susirgimų riziką didinanti kancerogeninė medžiaga.

Tuo metu dalis politikų nerimauja dėl mazuto poveikio aplinkai, vilniečių sveikatai, o šilumos kainas siūlo švelninti dalinėmis kompensacijomis. 

Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovas Gerimantas Bakanas tikino, kad šiuo metu, siekdama įvertinti galimybes deginti mazutą, įmonė rengia poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą, be to, žada naudoti mažiau taršų mažasierį mazutą. Vilniaus vicemeras kalbėjo, kad mazuto deginimas vyktų tik vieną šildymo sezoną.

Mokslininkas: mazutas iki 10 kartų taršesnis nei dujos

Aplinkos apsaugos instituto mokslo darbuotojas A. Chlebnikovas sako, kad oro tarša deginant mazutą yra iki dešimties kartų didesnė nei deginant dujas. 

„Aplinkosauginiu požiūriu, tai tikrai nėra geras ir tinkamas sprendimas, kadangi, kiek teko gilintis, tarša, ypač kietosiomis dalelėmis, ir kiti mazuto degimo metu susidarantys sudėtingi junginiai, yra maždaug įvertinami iki dešimties kartų didesni nei deginant dujas“, – BNS aiškino A. Chlebnikovas. 

Be to, pasak mokslininko, deginant mazutą išsiskiria vėžinių susirgimų riziką didinanti kancerogeninė medžiaga.

„Aišku, tie kiekiai yra pakankamai maži, ypatingai įvertinant degimą ore, kadangi degimas vis tiek vyksta katiluose, kamine, toliau eina per tam tikrą vadinamąjį fakelą. Tačiau jeigu, kaip dabar norima padaryti, kad didelę dalį gamtinių dujų pakeis į mazutą (…), jeigu tie pajėgumai bus žymiai didesni, pasijus tikrai ir bus neigiamas efektas“, – teigė jis.

Mokslininko teigimu, ruošiantis didžiąją dalį gamtinių dujų pakeisti mazutu, reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą, taip pat didinti Vilniaus antrojoje termofikacinėje jėgainėje esančių valymo filtrų pajėgumus. 

„Šiuo metu mazutas buvo laikomas kaip rezervinis kuras. Jeigu jis dabar bus deginamas kaip pagrindinis, manau, kad esamų filtrų pajėgumų neužteks. Žiūrint iš inžinerinės pusės, jeigu yra pastoviai eksploatuojamas įrenginys, jį reikės regeneruoti ir atnaujinti vis dažniau, negu kad jis yra naudojamas rezerviniu būdu“, – teigė A. Chlebnikovas.  

„Jeigu dabar kuras (mazutas – BNS) bus deginamas mėnesį–du, tai savaime aišku, kad tie filtrai gali užsikimšti ir reikės juos vis dažniau atnaujinti“, – pridūrė mokslininkas.   

Dalis politikų nerimauja dėl poveikio aplinkai ir sveikatai

Vilniaus miesto tarybos opozicijoje esančios Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovas Ž. Šilgalis kritikuoja planus artėjantį šildymo sezoną sostinėje gamtines dujas keisti mazutu. Pasak jo, šildymo kainos gyventojams turėtų būti amortizuojamos dalį jų kompensuojant. 

„Ne mazuto deginimas klimato ir gyventojų sveikatos sąskaita leistų išlaikyti praėjusių metų šildymo kainų lygį, kaip teigė premjerė Ingrida Šimonytė, o klaidų pripažinimas bei kompensacijos vilniečiams už padarytas vyriausybių klaidas ir Vilniaus valdžios neveiklumą. Turime ieškoti būdų kompensuoti dalį šildymo kainos, o ne maskuoti vieną nekompetenciją kita“, – praėjusią savaitę partijos pranešime teigė Ž. Šilgalis. 

Politikas taip pat reiškė abejones dėl mazuto poveikio aplinkai, vilniečių sveikatai bei šilumos kainoms. 

„Atkreiptinas dėmesys, kad net nėra padaryta poveikio aplinkai vertinimo analizė, neatsakyta, kiek reikės papildomai sumokėti už taršą, kaip keisis kaina šildant mazutu, ar tikrai tai bus gerokai pigiau vertinant ne tik šildymo kainą, bet ir akivaizdžiai padarytą žalą aplinkai bei gyventojų sveikatai“, – teigė Ž. Šilgalis. 

„Vilniečių nuodijimas dėl kažkiek mažesnės kainos negali būti siūloma kaip vienintelė išeitis, nes tai, kas bus sutaupyta, vėliau virs papildomomis ligonių kasų išlaidomis“, – pridūrė jis. 

Tarybos narys teigė su konkrečiais klausimais kreipęsis į vicemerą V. Benkunską. 

Neigiamą mazuto poveikį aplinkai ir sveikatai taip pat įžvelgia Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas.

„Vilniuje vienas ryškiausių oro taršos sumažėjimų įvyko būtent tada, kai buvo atsisakyta centralizuotame šildyme naudoti mazutą. Dėl to išnyko arba labai sumažėjo sieros dioksido, vanadžio, azoto oksido emisijos, taip pat kietųjų dalelių išmetimas“, – partijos pranešime teigė L. Jonauskas. 

„Vietoje dujų šildymui pradėjus naudoti mazutą, užterštumo lygis, kuris ir dabar, deginant dujas, yra pakankamai didelis, mieste dar labiau išaugtų. O tai neabejotinai atsilieptų ir gyventojų sveikatai“, – sakė Seimo narys. 

Motyvai – kainų amortizacija ir galimas dujų trūkumas

Sostinės savivaldybės bei VŠT atstovai planus artėjantį šildymo sezoną naudoti mazutą grindžia poreikiu vilniečiams amortizuoti centralizuotai tiekiamos šilumos kainas bei galimu dujų trūkumu. 

„Čia yra pagrindinis dalykas, pagrindinis motyvas, kodėl tokia alternatyva (deginti mazutą – BNS) apskritai yra svarstoma – tai galutinė kaina vartotojui. Net įvertinus, jog kuras yra taršesnis, dėl to reikėtų mokėti didesnius taršos mokesčius, finale ta galutinė kaina vartotojui gali būti arba praeitų metų lygyje, arba net šiek tiek mažesnė. Tai čia yra per sukąstus dantis daromas sprendimas“, – BNS sakė Vilniaus vicemeras V. Benkunskas. 

Pasak VŠT vadovo G. Bakano, Vilniuje kitą šildymo sezoną deginti mazutą centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai ruošiamasi atsižvelgiant į galimą dujų trūkumą.

Vicemeras sutiko, kad Europai kitą žiemą gresiantis dujų trūkumas gali paliesti ir Vilnių.

„Niekas negali garantuoti, kad visiškai nutraukus dujų importą į Europą iš Rusijos gali sutrikti ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimas. (…) Yra tokia rizika, kad žiemą gali trūkti dujų Europoje ir tai gali paliesti Vilnių taip pat“, – teigė V. Benkunskas. 

Praėjusią savaitę VŠT vadovas BNS sakė, jog mazuto naudojimas centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai kitą sezoną leistų išlaikyti panašias šilumos kainas sostinės gyventojams kaip ir praėjusį. Pasak jo, praėjusį šildymo sezoną vidutinė šilumos kaina Vilniuje siekė 8,63 cento už kilovatvalandę (kWh), o nedeginant mazuto artėjantį sezoną šiluma vilniečiams galėtų brangti vidutiniškai iki 12–13 centų už kWh. 

V. Bakanas patvirtino, kad norint deginti mazutą, VŠT turės įsigyti papildomus apyvartinius taršos leidimus, kurie kainuotų 30 proc. brangiau nei tada, kai jie perkami deginant dujas, tačiau tai vis tiek leistų išlaikytų praėjusių metų šildymo kainų lygį.

VŠT vertina poveikį aplinkai, žada naudoti mažiau taršų mazutą

VŠT vadovas G. Bakanas BNS patikino, kad šiuo metu įmonė rengia poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą siekiant įvertinti galimybę Vilniaus antrojoje termofikacinėje elektrinėje deginti mazutą. G. Bakano teigimu, tai yra privaloma procedūra, o sprendimą dėl ataskaitos turės priimti Aplinkos apsaugos agentūra. 

Pasak VŠT vadovo, Vilniuje kitą šildymo sezoną galėtų būti naudojamas mažiau taršus mažasieris mazutas, pagal Europos Sąjungos direktyvas naudojamas laivuose. 

„Mažeikių „Orlen“ gamykla negamina tokio mazuto, koks yra mums reikalingas. Mes perkame mažasierį mazutą, kuris naudojamas Baltijos jūroje plaukiojančiuose laivuose pagal naujas direktyvas“, – BNS teigė G. Bakanas. 

„Naujos europinės direktyvos leidžia laivuose tik tokį mazutą deginti, nes jis yra mažiau taršus“, – pridūrė jis. 

Anot VŠT vadovo, kasmet šildymo sezono metu įmonėje atliekama kaminuose esančių valymo filtrų patikra išbandant skirtingas kuro rūšis. 

„Kiekvienais metais mes pasitikriname emisijas per mūsų kaminus. Tam, kad jos būtų pilnavertiškai patikrintos, kad būtų įvertinti mūsų kaminai, mes turime pabandyti įvairias kuro rūšis. Tai yra pasibandome dujas, tada pakuriame mazutą ir per tam tikrą laiko tarpą, kiek išeina įvairių dalelių, mes gauname ataskaitą“, – sakė V. Bakanas. 

Vicemeras: mazutas – mažiausia blogybė

V. Benkunskas negalėjo atsakyti, ar greta mazuto deginimo poveikio aplinkai bus imtasi atskirai vertinti jo poveikis žmonių sveikatai. Pasak vicemero, žalos sveikatai nustatymas yra individualus ir abstraktus dalykas. 

„Matyt, poveikio aplinkai vertinimo metu ir bus nustatyta galima žala gamtai, ir žmonių sveikatai kažkiek aptarta. Bet supraskime, kad tai yra labai individualu. (…) Tai yra individualūs, abstraktūs dalykai, ir nebent mokslininkai ir specialistai galėtų tiksliau pasakyti galbūt su rekomendacijomis, ko reikėtų vengti arba kada galimai tarša yra didžiausia ir panašiai“, – sakė V. Benkunskas. 

Pasak jo, momentinė oro tarša deginant mazutą yra mažesnė nei individualių namų kvartaluose deginant kietąjį kurą: „Bet kokiu atveju tarša bus mažesnė nei Šnipiškėse, kai deginamos padangos ar atliekos tiesiai pro kaminą“.

Vilniaus vicemeras tikino, jog mazuto deginimas Vilniuje būtų laikinas sprendimas, taikomas tik vieną šildymo sezoną. 

„Tai nėra ilgalaikis sprendimas. Tai yra laikinas sprendimas, kad būtų išeita iš dirbtinai Rusijos sukeltos energetinės krizės. Tai nėra čia niekam malonų tokius sprendimus daryti, bet jie yra mažiausia blogybė iš visų, kas guli ant stalo“, – teigė V. Benkunskas.

Dėl vėluojančių Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro bloko statybų sostinėje 44 proc. šilumos pagaminama deginant dujas, kai vidutiniškai Lietuvoje 75 proc. jos gaminama iš biokuro.  

VKJ generalinis direktorius Mantas Burokas praėjusią savaitę teigė, jog biokuro blokas visu pajėgumu turėtų pradėti dirbti 2023–2024 metų šildymo sezoną.

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.