Lietuvos ūkininkai tikisi, kad Europos Sąjungos vadovai naujajame bendrijos biudžete lemiamame derybų etape sutiks padidinti jiems skiriamą paramą, kuri tiesiogines išmokas žemdirbiams labiau priartintų prie europinio vidurkio.
Diplomatai viliasi, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis (Šarlis Mišelis) naują ES biudžeto ir ekonomikos gaivinimo fondo projektą nuo penktadienio Briuselyje posėdžiaujantiems vadovams pristatys pirmadienio vakarą.
Šeštadienį derybų metu Lietuvai buvo pasiūlyta papildomai 125 milijonų eurų kaimo plėtros lėšų, kaip dalinė kompensacija dėl mažesnių tiesioginių išmokų ūkininkams, tačiau prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Lietuvos delegacija žada siekti daugiau.
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus pirmadienį sakė, kad 125 mln. eurų kompensacija neatitinka Lietuvos ūkininkų lūkesčių.
„Kai mes gauname milijardus, tie milijonai yra labai mažas gabaliukas. Jų reikėtų daugiau, nes čia tarsi – „imkite kauliuką ir nusiraminkite“. Tas 125 mln. eurų juk ne metams, o visam laikotarpiui. Padalinkime ir liks po 20 mln. eurų per metus. Visiškai mizerna“, – BNS teigė Lietuvos žemės ūkio rūmų vadovas.
Baltijos šalių ūkininkai šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES – jos siekia apie 170 eurų už hektarą, tuo metu ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.
Pagal šiemet pateiktus Europos Komisijos pasiūlymus, Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos pamažu augtų nuo 2022 metų, kol 2027 metais pasiektų 78 proc. ES vidurkio.
G. Nausėda derybų pradžioje pareiškė sieksiantis, kad jau kitąmet išmokos būtų pakeltos iki 196 eurų.
196 eurų tikslas buvo numatytas prieš septynerius metus suderėtame biudžete. Briuselio pareigūnai teigia, kad numatyta suma buvo skirta, bet šis rodiklis nepasiektas, smarkiai išaugus dirbamos žemės plotams.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas skaičiuoja, kad tiesioginių išmokų Lietuvos ūkininkai kasmet gautų po 10 proc. daugiau, jeigu dirbama žeme neverstų apleistų plotų.
„Pjaunam, kertam krūmus apleistus, durpynus. Plotus didindami atskiedžiame tas išmokas ir stovime vietoje“, – aiškino jis.
Šeštadienį papildomos kompensacijos buvo numatytos iš viso devynioms Europos Sąjungos šalims, tarp jų yra ir Latvija su Estija, rodo BNS gautas dokumentas.
Diplomatinių šaltinių teigimu, Lietuvos prezidentas su Latvijos bei Estijos premjerais sekmadienį atskirame susitikime suderino „vieningą poziciją“ dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams ir ją pristatė susitikimo pirmininkui Ch. Micheliui.
„ES vieningoje rinkoje tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams negali skirtis nuo kai kurių kitų šalių ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų net tris kartus“, – po susitikimo išplatintame pranešime spaudai teigė prezidentas.
Tiesioginių išmokų skirtumai Europoje iš dalies grindžiami tuo, kad dėl įvairių veiksnių gerokai skiriasi žemės ūkio produkcijos gamybos išlaidos, pradedant gamtiniais veiksniais ir baigiant darbo sąnaudomis.
Kritikai teigia, kad Lietuvos valdžios prioritetų sąraše aukštesnę vietą galėtų užimti aukštosios technologijos, o ne žemės ūkis.
„Prezidentas G. Nausėda EVT visą derybų laiką naudoja maldaudamas daugiau pinigų vienintelei interesų grupei: stambiems ūkininkams. Turiu priminti mūsų prezidentui, kad Lietuva taip pat gamina lazerius, ne tik augina bulves“, – tviteryje parašė europarlamentarė Aušra Maldeikienė.
ES vadovai dėl 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo fondo ir daugiau kaip trilijono eurų vertės daugiamečio biudžeto derasi nuo penktadienio.
Daugiausia ginčų kelia tai, kokiomis sąlygomis bendrai pasiskolintos lėšos nuo koronaviruso nukentėjusioms šalimis galėtų būti skiriamos kaip neatlygintina parama.
Diplomatai tikisi, kad pirmadienio vakarą arba antradienio naktį vadovams pagaliau pavyks pasiekti proveržį.
„Dinamika yra tokia, kad dirbame iki galo kaip konklavoje, kol nepasirodys baltas dūmas“, – pirmadienio popietę žurnalistams sakė derybų eigą sekantis diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
