G. Landsbergis: apie A. Merkel skambučius sužinojome iš kaimynų, tai yra apmaudu

Фото urm.lt

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai sužinojęs ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių.

„Aš vieninteliu žodžiu galiu pasakyt, tai yra apmaudu, tai apsunkina darbą, informaciją mes dabar gauname per mūsų partnerius, esame susitarę, kad būtume informuoti laiku, tai ačiū Dievui, kad turime gerų draugų už Lietuvos ribų“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

„Informaciją apie pokalbius, kaip ir anksčiau, sužinome iš partnerių, šiuo atveju iš mūsų kaimynų, kurie mus informuoja. (…) Žinau, kaip tai atrodo, deja, tokios yra aplinkybės. Tikiuosi, kad tai išsispręs ir tai netruks ilgai, nes tai labai negera praktika“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.

Tačiau ministras teigė, kad Lietuvos užsienio politika yra vieninga, nes „mes neatsitraukiam nuo esminių principų“.

„Reikia atskirti du dalykus – politinis vieningumas, bendri principai, kurių mes laikomės. (…) Dėl techninio vieningumo, kad mes būtumėm ant to paties puslapio, bent jau tuomet, kai vyksta dalykai, matyt, riekia rimtai pagalvoti, kad tai nepasikartotų“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Trečiadienį Vokietijos kanclerė A. Merkel antrą kartą šią savaitę kalbėjosi su Baltarusijos autoritariniu prezidentu A. Lukašenka – tai buvo pirmieji kurio nors Vakarų lyderio pokalbiai su A. Lukašenka nuo pernai rugpjūtį įvykusių ir Vakarų nepripažįstamų prezidento rinkimų.

Prezidentas Gitanas Nausėda interviu BBC antradienį pareiškė, kad neteisėtos migracijos krizė Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į autoritarinį Baltarusijos vadovą A. Lukašenką.

Tuo metu G. Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė laikosi pozicijos, kad tai gali suteikti A. Lukašenkai pagrindo imti laikyti save Vakarų pripažįstamu lyderiu.

Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis apie šią situaciją sako, kad „baigdama kadenciją ji (A. Merkel) daro kažką, kas visiškai nėra priimta Briusely ir ES“.

„Lygiai tą patį aš pasakyčiau apie mūsų prezidentą, mes irgi turime tam tikras taisykles, užsienio politikoj mes turime veikti kartu“, – Prezidentūrą kritikavo Ž. Pavilionis.

Jis taip pat teigė, kad prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė dėl savo pasisakymų žiniasklaidoje bus kviečiama į Seimo komiteto posėdį.

„Posakiai, kad mes Prezidentūroj tariamės su tuo, kam yra būtina – mums šituos A. Skaisgirytės teiginius reikės išsiaiškinti komitete. Kas, jūsų nuomone, yra tie, su kuriais šitoje valstybėje būtina tartis, kaip mes žiūrime į Konstitucijoje įtvirtintą užsienio politikos derinimą su Vyriausybe, koks vaidmuo tuo metu parlamento ir visų mandatų užsienio politikoj?“, – klausimus kėlė Ž. Pavilionis.

Seimo URK vadovas sakė dar negalintis atsakyti, kada patarėja bus kviečiama į Seimą.

„Tarsimės su komiteto nariais, vakar mes su komiteto nariais kalbėjom, sutarėm, kad reikia kviestis. Kada, kur, su kokiais kausimais – turime susitarti su visais komiteto nariais“, – tvirtino Seimo komiteto vadovas.

Prezidento patarėja interviu Žinių radijui patvirtino, kad Prezidentūra tą pačią dieną buvo informuota apie planuojamą A. Merkel skambutį A. Lukašenkai, tačiau nesureikšmino to fakto, kad apie pokalbį nepranešė kitiems vadovams.

„Nežinau, ar reikėtų sureikšminti šituos dalijimusis. Žinoma, kad visi dalinasi informacija tiek, kiek reikia, ir prieš, ir po. Svarbiausia turbūt yra tai, kad žinutės, kurias norėjome perteikti, buvo perteiktos“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.

Klausiama, ar tai esanti normali situacija, kad apie tai nežinojo Užsienio reikalų ministerija, patarėja atsakė: „labai gaila, kad nežinojo, bet dar sykį pasakysiu, kad tiek, kiek būtina, tiek yra kitos institucijos supažindinamos“.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.