Rusijos karas Ukrainoje užbaigė Lietuvoje ir Europoje buvusią sąlyginę ramybę, sako prezidentas Gitanas Nausėda, šios šalies atstatymą pavadinęs asmeniniu įsipareigojimu.
„Vos pradėję šių metų pradžioje drąsiau galvoti apie gyvenimą po COVID-19, tapome dar vieno tragiško įvykio liudininkais“, – Seime ketvirtadienį skaitydamas metinį pranešimą teigė šalies vadovas.
„Rusijos visa jėga atnaujintas karas prieš Ukrainą parodė, kad baigėsi Lietuvai ir visai Europai tekęs taikos ir sąlyginės ramybės laikotarpis“, – pridūrė jis.
G. Nausėdos teigimu, Lietuva, kuri nuo pat nepriklausomybės atkūrimo žengė greitų pokyčių keliu, beveik tris dešimtmečius nemato „okupacinės kariuomenės karių“, o maždaug du dešimtmečius yra aktyvi NATO ir ES narė.
„Visa tai – ypatingi pasiekimai. Jie rodo, kad, iškovoję laisvę, nesėdėjome sudėję rankų. (…) Todėl šiandien gebame drąsiai pasitikti pavojų, tvirtai ginti savo principus ir tiesti pagalbos ranką tiems, kuriems jos labiausiai reikia“, – sakė jis.
Anot šalies vadovo, siekdama gerovės ir klestėjimo, Lietuva turi veikti trimis svarbiausiomis kryptimis. Pirma, remti Ukrainą ir jos žmones kovoje už laisvę, nes „tai stiprina ir mus pačius“.
„Antra, turime visais būdais riboti į patvaldystės, imperinio mąstymo ir teritorinės ekspansijos kelią grįžusios Rusijos agresiją, kartu siekdami išlaikyti tarptautinėmis taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, – sakė G. Nausėda. – Trečia, ir svarbiausia, mūsų pareiga – bendromis jėgomis užtikrinti, kad pasikeitusioje geopolitinėje aplinkoje Lietuvos valstybė išliktų stipri, atspari, auganti ir pasitikinti savimi.“
Įsipareigojimas atstatyti Ukrainą
Prezidentas teigė, kad su pirmuoju uždaviniu „tvarkomės tiesiog pavyzdingai“.
Kaip teigė G. Nausėda, lietuviai savo namuose priėmė į šalį bėgančius ukrainiečius, aukojo humanitarinę pagalbą, palaikymą išreiškė ir įvairiose akcijose.
„Vieni pirmųjų pradėjome teikti ir karinę paramą Ukrainai. Perduodame jai tiek ginkluotės ir amunicijos, kiek galime sau leisti, išlaikydami Lietuvos gynybinį pajėgumą, – sakė prezidentas. – Esame vieni lyderių ir pagal privačiai siunčiamos karinės pagalbos kiekį.“
Anot jo, nepaisant jau suteiktos paramos, Lietuva ją skirs ir toliau, nes Ukraina „yra mūsų broliška šalis.
Valstybės vadovas teigė asmeniškai prisiimantis įsipareigojimą, kad Lietuva prisidėtų prie Ukrainos atstatymo karui pasibaigus.
„Lietuva padės ukrainiečiams atstatyti savo šalį. Mes tam ruošiamės jau šiandien. Man tai yra asmeninis įsipareigojimas. Savo akimis mačiau sugriautus ukrainiečių namus, iš kurių liko tik pajuodusios sienos. Dar skaudžiau išgyvenu dėl nepataisomai sužalotų žmonių gyvenimų“, – kalbėjo G. Nausėda.
Ukrainoje, anot šalies vadovo, sprendžiasi „visos Europos likimas“. Todėl NATO ir Europos Sąjunga turi veikti vieningai, kad pažabotų „Rusijos imperines ambicijas“.
Ketvirtadienį G. Nausėda Seime skaito savo trečiąjį metinį pranešimą.
Jis prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 metų liepos 12 dieną. Rinkimų kampanijoje G. Nausėda dalyvavo su Gerovės valstybės programa, kur akcentavo socialinės atskirties mažinimą ir didesnę pagarbą politikoje.
*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama