G.Nausėda: didesnis perskirstymas padėtų finansuoti eilę gyvenimo sričių

Nuotraukos autorius Robertas Dačkus/ lrp.lt

Padidinus bendrojo vidaus produkto (BVP) perskirstymą per mokesčių sistemą iki 35 proc., būtų galima finansuoti visą eilę visuomenės gyvenimo sričių, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Anot jo, perskirstymo padidinimą planuojama įgyvendinti laipsniškai, o pasiekti 35 proc. ribą yra realu.

„Mes iškėlėme tikslą – per artimiausią kadenciją pasiekti, kad perskirstymo lygis būtų 35 proc., kas mūsų sąlygomis būtų didelis pasiekimas ir leistų drąsiau finansuoti eilę visuomenės gyvenimo sričių“, – interviu Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovas.

„Tą mes ketiname įgyvendinti laipsniškai, čia šuoliais nieko nepadarysi. Pirmieji metai parodo, kad 2020 metais perskirstymo lygis jau atsiplėš nuo to seno ir įkalto 30 proc. lygio ir sudarys netoli 32 proc. Jei toliau tokius žingsnius žengsime, tai manau, kad tas 35 proc. tikslas yra realus“, – mano jis.

Nepaisant to, šalies vadovas sako, kad rasti politinės valios įgyvendinti mokestinius pakeitimus nėra lengva ir kaip pavyzdį pateikė pernai kilusias diskusijas dėl NT mokesčio bazės išplėtimo ar automobilių mokesčio įvedimo.

„Tai nėra vienareikšmiškai visuomenėje priimamos priemonės. Kalbėkime apie tą patį NT mokestį, automobilių mokestį, jūs tikrai sutiksite daug žmonių, interesų grupių, kurios pasisako prieš. Ir šitoje vietoje politikai susvyruoja – ar prarasti populiarumo balus, ar imtis įgyvendinti sukandus dantis, nes taip rekomenduoja išorinės institucijos“, – teigia G. Nausėda.

„Aš sakyčiau, kad einama vidurio keliu, kad po truputį šie mokesčiai įvedinėjami“, – pridūrė jis.

Anot jo, mažinant pajamų nelygybę, Lietuva jau ėmėsi tam tikrų priemonių ir kaip pavyzdį pateikė neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimą.

„Kai kas yra padaryta ir viena iš priemonių, kuri padėjo sumažinti atotrūkį tarp 20 proc. daugiausiai ir 20 proc. mažiausiai uždirbančių, yra NPD didinimas. Tai, be jokios abejonės, pirmiausia teigiamai atsiliepia mažiau uždirbančių žmonių finansinei padėčiai“, – sakė prezidentas.

Eurostatas pernai spalį skelbė, kad pagal pajamų surinkimą iš mokesčių Lietuva užima 25-ą vietą tarp 28 Europos Sąjungos (ES) šalių: 2018 metais santykis buvo 30,5 proc. ES vidurkis siekė 40,3 proc.

Ekonomistų teigimu, šį rodiklį daugiausia lemia mokesčių struktūra ir šešėlinės ekonomikos lygis.

EK jau anksčiau ragino gerinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimą. Tarptautinės institucijos rekomenduoja šaliai svarstyti nekilnojamojo turto ar automobilių taršos mokesčius.

EK praėjusią savaitę pristatė šalies ataskaitą, kurioje įvardijo Lietuvai kylančius ekonominius ir socialinius iššūkius. Atsižvelgdama į ataskaitą Lietuva ruoš nacionalinę reformų programą, kurią pateiks Europos Komisijai balandžio pabaigoje. Gegužę EK pateiks šalims skirtas rekomendacijas. 

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.