G. Nausėda: išsivadavus iš Rusijos energetinio diktato, baigtųsi skambučių Maskvai era

Nuotrauka BNS/ Paulius Peleckis

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjungos šalims būtina pasiekti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Jis taip pat pabrėžia, jog Lietuva turi spartinti elektros tinklų sinchronizaciją, persiorientuoti į atsinaujinančią energetiką.

Pasak prezidento, sankcijos, suderintos su transatlantiniais sąjungininkais, veržia Rusijos energetikos išteklių eksportą, nuo kurio labiausiai priklauso Kremliaus gebėjimas finansuoti karą Ukrainoje, tačiau ilguoju laikotarpiu būtina pasiekti, kad ES ir NATO šalys išsilaisvintų iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos.

„Europos šalims išsivadavus iš Rusijos energetinio diktato, atsirastų prielaidos visiškam politiniam ES savarankiškumui. Pagaliau baigtųsi telefoninių skambučių su nuolankiais prašymais Maskvai era. Verta dėl to pasistengti“, – ketvirtadienį metiniame pranešime teigė prezidentas. 

Nuotrauka BNS/ Paulius Peleckis

G. Nausėda teigė, jog svarbus Lietuvos pasiekimas šioje srityje – šiemet anksčiau laiko užbaigtas GIPL dujotiekio projektas, kuris leidžia ne tik Lietuvai ir Lenkijai, bet ir kitoms regiono šalims apsirūpinti gamtinėmis dujomis, pasinaudojant viena kitos terminalų ir saugojimo pajėgumais. 

Tačiau G. Nausėda ragina spartinti Lietuvos elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa bei persiorientuoti į atsinaujinančią energetiką.

„Kai kurių darbų dar nespėjome atlikti. Pirmiausia turime tinkamai pasirengti ir kiek įmanoma anksčiau atlikti elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa, taip galutinai įtvirtindami savo energetinę nepriklausomybę“, – sakė G. Nausėda.

„Antra, privalome įgyvendinti jau priimtus įstatymus ir persiorientuoti į atsinaujinančią energetiką. Tai puikus būdas kurti naujas darbo vietas ir daugiau investuoti mūsų regionuose. Be to, tai – priešnuodis energijos išteklių brangimui. Visiškai akivaizdu – kuo daugiau bus atsinaujinančios energetikos Lietuvoje ir Europoje, tuo mažiau poreikio žvalgytis į iškastinius išteklius Rytuose“, – kalbėjo prezidentas. 

Jis taip pat pabrėžė, jog Lietuvos pareiga ir interesas taip pat yra stiprinti ES Rytų partneres. Anot G. Nausėdos, kiekvienos iš jų atsparumas ir gebėjimas įgyvendinti demokratines reformas stiprina viso regiono, o kartu – ir Lietuvos saugumą. 

„Pastarųjų metų patirtis įtikinamai parodė, kad ekonominėje ir politinėje Rusijos įtakoje atsidūrusių valstybių priklausomybė de facto lemia jų okupaciją. Taip jau atsitiko Baltarusijoje, kurios režimas ciniškai išmainė šalies suvereniteto likučius į laikinas išlikimo valdžioje garantijas. Negalime leisti, kad toks scenarijus pasikartotų kitose Rytų partnerystės šalyse“, – sakė G. Nausėda.

Nuo balandžio Lietuva visiškai atsisakė vamzdynu tiekiamų rusiškų dujų ir naftos, nebeimportuoja ir elektros.

Europos Sąjunga Rusiškos naftos ketina palaipsniui atsisakyti per pusmetį, o naftos produktų – per aštuonis mėnesius. Tikimasi, kad iki šių metų pabaigos rusiškos naftos importas į ES sumažės 90 procentų. 

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.