Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjungai kol kas trūko koordinavimo sprendžiant koronaviruso krizę, tačiau pastarosiomis dienomis sprendimų priėmimo greitis padidėjo.
Šalies vadovo teigimu, situacija atskleis, kiek iš tiesų bendrijos valstybės yra vieningos – pasitelkdamas metaforą, prezidentas sakė, kad „šiuo metu ir sprendžiasi klausimas, ar ES yra šeima, ar tiesiog gyventojų gyvenamojo namo bendrija“.
„Šeimoje, puikiai žinome, brolis pasirūpins seserimi, tėtis pasirūpins mama, mama pasirūpins savo vaikais, ir nebus jokių sąlygų, išankstinių prielaidų, reikalavimų ir taip toliau“, – interviu BNS penktadienį sakė G. Nausėda.
„Gyvenamojo namo bendrijoje gali tekti šaukti susirinkimą, galbūt jame nebus kvorumo, pagaliau vienas iš butų gali galvoti, kad man šioje laiptinėje labai gerai, tegu visi kiti tvarkosi joje kaip išmano. Norėčiau, kad ES būtų šeima, o ne gyvenamojo namo bendrija. Šiandien atsakyti į šį klausimą dar negaliu“, – teigė prezidentas.
G. Nausėda sakė, kad koordinavimo trūkumą ypač atskleidė krizė prie uždarytų Lenkijos sienų, tačiau kartu pridūrė, kad pastaruoju metu „sprendimų priėmimo greitis, ir noras padėti yra ženkliai padidėjęs“.
Interviu BNS prezidentas taip pat sakė paraginęs Vyriausybę palikti humanitarinį koridorių kirsti Lietuvos teritoriją į savo šalis grįžtantiems užsieniečiams. Pagal dabartinį nutarimą, humanitarinis koridorius per Lietuvą užsidarytų pirmadienį.
„Kaip tik šiuo klausimu šiandien tarėmės su premjeru, kad vis dėlto turėtų būti tam tikra išlyga su labai griežtomis sąlygomis ES piliečiams patekti į savo valstybes, bet, žinoma, jie turėtų būti lydimi konvojaus ir palydimi iki sienos, kurią kirtus jau atsakomybę prisiima kitos valstybės“, – sakė G. Nausėda.
„Lietuva, kaip atsakingas bendrijos narys, turi vykdyti tuos įsipareigojimus, kurie yra Europos Sąjungoje“, – pridūrė prezidentas.
BNS paklaustas, ar šiuo klausimu rastas sutarimas su premjeru Sauliumi Skverneliu, prezidentas atsakė: „Manau, kad vienokia ar kitokia forma šis sprendimas turėtų būti įgyvendintas“.
Kilus koronaviruso pandemijai, Italijos politikai pasiskundė, kad nesulaukė beveik jokios paramos iš kitų ES šalių, dalis valstybių skubiai uždarė savo sienas.
Pastaruoju metu ES ėmė derinti bendrą medicinos įrangos pirkimą, euro zonoje svarstoma bendro skolinimosi galimybė.
