G. Nausėda ragina ginčus tarp Irano ir JAV spręsti diplomatinėmis priemonėmis

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį paragino ginčus tarp Irano ir Jungtinių Valstijų spręsti diplomatinėmis priemonėmis.

Įtampa Artimuosiuose Rytuose kilo, amerikiečiams praėjusią savaitę nukovus aukšto rango Irano generolą Qasemą Soleimani (Kasema Soleimanį), o Teheranui trečiadienio naktį apšaudžius dvi JAV ir sąjungininkų karines bazes Irake.

„Prezidento nuomone, geriausias būdas toliau valdyti šią situaciją yra ją deeskaluoti ir spręsti konfliktą diplomatinėmis priemonėmis“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas.

Tai patarėjas sakė po prezidento susitikimo su krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrais Raimundu Karobliu ir Linu Linkevičiumi.

Pasak J. V. Žuko, prezidentas yra susirūpinęs dėl Irake tarnaujančių Lietuvos karių saugumo, tačiau šalies „įsipareigojimai mūsų tarptautiniams partneriams ir dalyvavimas tarptautinėse misijose lieka galioti“.

Iranas taikėsi į Erbilio ir Al Asado bazes vakarų ir šiaurinėje Irako dalyse. Pastarojoje bazėje tarnauja šeši Lietuvos kariai, jie dalyvauja JAV vadovaujamos koalicijos misijoje, skirtoje apmokyti vietos pajėgas kovoti su „Islamo valstybės“ grupuote.

R. Karoblis sakė, kad po Irano išpuolio Lietuvos kariai grįžo į bazes ir neatlieka jokių specifinių užduočių.

„Jiems apribotas išvažiavimas už bazės ribų. Konkrečių dalinių įsakymu yra nustatomos tam tikros saugumo priemonės, pavyzdžiui, gali būti ir tikėtina, kad yra šarvinės liemenės nuolat nešiojamos ir kiti panašūs dalykai“, – teigė ministras.

NATO ir JAV vadovaujama koalicija teigia, kad per apšaudymus jų kariai nenukentėjo. R. Karoblis tvirtino, kad bazių funkcionalumui išpuolis iš esmės taip pat nepakenkė.

„Kariai grįžo į tas pačias bazes. Vadinasi, jos gali būti naudojamos pagal jų paskirtį“, – kalbėjo jis.

Dar šeši Irake esantys lietuviai ryšininkai tarnauja NATO vadovaujamoje misijoje. Kiti trys Lietuvos kariai šią savaitę dėl saugumo situacijos buvo perdislokuoti į Kuveitą.

Irano susitarimas „nėra veiksnus“

L. Linkevičius penktadienį vyks į Briuselį aptarti situacijos Artimuosiuose Rytuose su ES šalių užsienio reikalų ministrais.

Pasak Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovo, bendrija galėtų vaidinti reikšmingą vaidmenį deeskaluojant situaciją.

„Vienas iš pagrindinių tikslų bus mūsų diskusijos poryt, kaip ES galėtų įsijungti į šitą derinimo, deeskalacijos procesą kaip potencialus veikėjas“, – kalbėjo ministras.

„ES turi ir ekonominių, ir politinių argumentų tą daryti“, – pridūrė jis.

L. Linkevičius sakė, kad Lietuva smerkia Irano įvykdytą apšaudymą.

„Ataka (…) tikrai yra smerktina ir mes taip pat ją smerkiame ne tik dėl to, kad ten yra mūsų kariai, bet todėl, kad Iranas žadėjo nesiimti tokių veiksmų, o kaip tik žadėjo deeskaluoti situaciją. Reikalaujame, kad jis kaip žadėjo, taip ir elgtųsi“, – tvirtino ministras.

ES šalių ministrai taip pat turėtų aptarti Irano branduolinio susitarimo ateitį.

2015 metais sudaryta sutartimi Iranas pažadėjo apriboti savo branduolinę programą mainais į Vakarų sankcijų atšaukimą, tačiau Teheranas praėjusią savaitę paskelbė, jog nebepaisys urano sodrinimo apribojimų.

L. Linkevičius pareiškė, kad susitarimas „šiuo metu nėra veiksnus“.

De jure jis tebeegzistuoja. De facto sunku pasakyti, kaip yra“, – teigė jis.

Pasak ministro, Irano sprendimas nesilaikyti sutarties apribojimų „atveria kelia toms programoms, dėl kurių mes čia visi baiminamės“.

Susitarimas su Iranu buvo sudarytas nerimaujant, kad Teheranas siekia pasigaminti branduolinį ginklą.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.