G.Nausėda ragina ministrus rasti bendrą poziciją dėl Astravo AE elektros

Nuotraukos autorius Robertas Dačkus/ lrp.lt

Lietuvai derantis su Latvija ir Estija dėl rugpjūtį numatomos įjungti Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) elektros boikoto, prezidentas Gitanas Nausėda ragina užsienio reikalų ir energetikos ministrus suderinti pozicijas, kad Lietuva būtų „kaip vienas kumštis“. 

„Prezidentas prieš savaitę kalbėjosi su Komisijos (Europos Komisijos – BNS) pirmininke Ursula von der Leyen ir užsitikrino jos įsitraukimą į šitą procesą ir atvirumą ieškoti bendro priimtino sprendimo, bet taip pat svarbu, kad ir viduje turėtume konsensusą, kad būtume kaip vienas kumštis atstovaujant Lietuvos interesams“, – po prezidento susitikimo su ministrais kalbėjo jo patarėjas Jaroslavas Neverovičius. 

„Toks prezidento yra prašymas ir nurodymas ministrams – tą bendrą poziciją, suderintą, Lietuvos interesams atstovaujančią, rasti ir ją pristatyti“, – pridūrė jis. 

Pasak J. Neverovičiaus, prezidentas su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu ir Lietuvos diplomatijos vadovu Linu Linkevičiumi antradienį aptarė strateginius energetikos projektus, derybas su Europos Komisija ir regioniniais partneriais.

„Esame labai svarbiame taške, kai reikalingi sprendimai dėl paskutinio strateginio projekto energetikoje įgyvendinimo – sinchronizacijos. Labai svarbu nuosekliai, susikaupus dirbti, valdyti visas rizikas, dirbti tiek su partneriais, tiek viduje“, – teigė J. Neverovičius. 

Ž. Vaičiūnas: erdvės deryboms yra 

Opozicijai ir užsienio reikalų ministrui L. Linkevičiui kritikuojant susitarimo projektą, pagal kurį Latvija su Estija neįsipareigotų nepirkti Baltarusijos elektros, Ž. Vaičiūnas sako, kad derybose su Latvija ir Estija bus siekiama bendro visų šalių įsipareigojimo nepirkti baltarusiškos elektros. 

„Šito politinio susitarimo esmė yra ta, kad Lietuva turi savo įstatymą, bet taip pat kad būtų maksimalus, kiek įmanoma, Baltijos šalių įsipareigojimas, kad elektra iš Baltarusijos nepatektų į Baltijos šalių rinką, taip pat ir į Lenkiją. Tikrai nueitas pakankamai ilgas kelias derantis dėl šio susitarimo, turime žengti tą paskutinę mylią, kad rezultatas maksimaliai atitiktų ir Lietuvos interesus“, – po susitikimo kalbėjo energetikos ministras. 

Pasak jo, yra galimybių pasiekti geresnį susitarimą: „Derybos toliau vyksta, jos tęsiamos. Be abejo, erdvės tikrai matau, jos tikrai yra, kad mes pasiektume dar geresnį susitarimą“. 

Komentuodamas skirtingas pozicijas su L. Linkevičiumi, Ž. Vaičiūnas teigė, kad dėl strategijos sutariama, bet galbūt yra skirtumų dėl taktikos. 

„Mes turime turėti vienokį ar kitokį bendrą Baltijos šalių įsipareigojimą nepirkti šios elektros. Dėl to sutariame. Tam tikrų galbūt buvo taktikos niuansų, apie tai taip pat diskutavome ir anksčiau, ir dabar. Tikslas yra vienas ir manau, kad viščiukus galėsime skaičiuoti rudenį, kuomet bus pabaigtos derybos“, – sakė Ž. Vaičiūnas. 

L. Linkevičius: tai ne tik kainos, bet ir geopolitinis klausimas 

Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius teigia, kad Lietuvoje dėl Astravo AE elektros vyksta normali darbinė diskusija, tačiau jis pabrėžė, kad ir kaimynai turėtų suprasti, jog svarbu ne tik elektros kaina, bet ir Baltijos šalių energetinė nepriklausomybė. 

„Norime įsipareigojimų, kiek tai įmanoma, vienodesnių. Tai nėra Lietuvos užsispyrimas, kad kažkas vykdytų mūsų įstatymus. Čia kalba yra platesne prasme, geopolitine – ne tiktai pigi kaina, bet svarbu ir geopolitiniai elementai – priklausomumo momentai. Taip kad mes tikrai šioje vietoje kalbamės labai nuoširdžiai, atvirai. Ir tas darbas tęsiasi, kaip ir nurodė prezidentas“, – po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė ministras. 

Ant jo, Užsienio reikalų ministerija taip pat dalyvauja derybose. 

„Tiesiogiai derybas vykdo Energetikos ministerija tuo techniniu lygiu, tačiau kiek yra politiniai momentai, mes tikrai įsitraukiame ir taip pat dalyvaujame“, – sakė jis. 

J. Neverovičius: svarbu nekelti rizikų sinchronizavimui

J. Neverovičius pabrėžė, kad labai svarbu nesukelti jokių rizikų Baltijos šalių tinklų sinchronizavimui su Europa. Jo nuomone, derantis dėl Baltijos šalių susitarimo svarbiausia kokybė, bet laikas taip pat yra apribotas. 

„Čia svarbu kokybė, tačiau, be abejo, ir laikas taip pat nėra neapibrėžtas, kaip girdime už sienos, projektas juda link elektros gamybos pradžios, tai tam tikra prasme natūraliai gaunasi, kad tas terminas yra toks, kad jau turime žinoti, kokia yra mūsų (Baltijos šalių – BNS) bendra pozicija, kai Astrave bus pagaminta pirma elektra“, – sakė prezidento patarėjas. 

Pasak jo, Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesikeičia – „šitas projektas neturėtų būti paleistas“, šalis visada laikysis pozicijos, kad turi būti įgyvendintos streso testų rekomendacijos iki jėgainės paleidimo.

Ž. Vaičiūnas yra sakęs, kad kol kas pasiektas susitarimo projektas, numatantis kilmės garantijų sistemą bei importo mokesčius, bet neįpareigojantis Latvijos, jau yra pakankamas įgyvendinti Lietuvoje priimtą vadinamąjį „antiastravinį“ įstatymą.

Tačiau opozicija pareikalavo ministro nusišalinti nuo derybų, jo siūlymą kritikavo ir ministras L. Linkevičius. Opozicija teigia, kad būtinas ambicingesnis susitarimas, pagal kurį elektros iš Baltarusijos solidariai nepirktų ir Latvija su Estija. 

Vyriausybė birželio pradžioje nepriėmė sprendimo dėl trijų Baltijos šalių susitarimo. Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą teigė, kad Astravo atominė elektrinė yra pastarųjų 12 metų Lietuvos politikos klaida, o atsakomybės permetimas dabartinei valdžiai ir vietiniai ginčai nepadės spręsti problemos.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.