G. Nausėda sako, kad siūlys nustatyti tiesioginių išmokų lubas ūkininkams

Nuotraukos autorius Robertas Dačkus/ lrp.lt

Prezidentas Gitanas Nausėda žada siūlyti nustatyti maksimalias tiesioginių išmokų ūkininkams ribas, kad stambieji ūkininkai negautų neproporcingai daug naudos.

„Mes tikrai negalime nenustatyti maksimalios išmokų ribos ir mes šitą iniciatyvą būtinai kelsime, kad nesusirinktų tų išmokų tie, kuriems galbūt mažiau reikia ir kurie ir taip pakankamai gerai verčiasi. Toks pasiūlymas iš mūsų tikrai ateis“, – spaudos konferencijoje Šiauliuose antradienį sakė G. Nausėda.

Prezidentūros atstovai apie išmokų lubų įvedimą ėmė kalbėti netrukus po to, kai praeitą savaitę ES vadovai patvirtino 2021-2027 metų ES biudžetą.

Jame numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais, o 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų už hektarą. Išmokos Baltijos šalių žemdirbiams buvo padidintos paskutiniame derybų etape. 

Prezidentas sako, kad toks sprendimas yra žingsnis teigiama linkme, siekiant lygesnių konkurencijos sąlygų Europoje. 

„Būtų naivu tikėtis, kad mes dabar apšoksime gerokai toliau pažengusias ES šalis, bet kad mes priartėjome prie tų šalių, kurios yra arčiausiai mūsų ir kad mes būsime dar arčiau 2027 metais, tai yra juodu ant balto“, – teigė G. Nausėda.

Konkrečių skaičių, kiek galėtų siekti maksimali išmoka, G. Nausėda antradienį nepateikė.

Europos Vadovų Tarybos išvadose rašoma, kad „bus nustatytas 100 tūkst. eurų dydžio tiesioginių išmokų stambiems paramos gavėjams
apribojimas savanorišku pagrindu“. Jose taip pat numatyta išlyga, kad „taikydamos apribojimą, valstybės narės gali iš bazinės pajamų paramos tvarumui didinti sumos vienam paramos gavėjui atimti visas su darbu susijusias sąnaudas“.

Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius praeitą savaitę yra sakęs, kad maksimali tiesioginių išmokų suma galėtų būti apie 60 tūkst. eurų. Jis tada kalbėjo, kad tokia riba padėtų vidutinio dydžio ir mažesniems ūkiams gauti didesnę paramą.

Nacionalinės mokėjimų agentūros BNS pateiktais duomenimis, 2018-2019 metų mokėjimo laikotarpiu daugiausia tiesioginių išmokų gavo šios žemės ūkio bendrovės: Lygumų – 954,2 tūkst. eurų, Panevėžio rajono Žibartonių – 741,2 tūkst. eurų, Kuršėnų – 709,8 tūkst. eurų, Krekenavos – 649,6 tūkst. eurų, „Lytagros“ – 637,65 tūkst. eurų, „Draugas“ –  617,6 tūkst. eurų, Šakių rajono Lukšių – 560,7 tūkst. eurų, Kėdainių rajono Okainių – 553,8 tūkst. eurų, „Auga Grūduva“ – 531,7 tūkst. eurų, Padovinio –  526,15 tūkst. eurų, Papilės – 518,7 tūkst. eurų, Kėdainių rajono Labūnavos – 514 tūkst. eurų, kitos gavo mažiau nei po 0,5 mln. eurų.   

Vienas neįvardijamas fizinis asmuo gavo 507,7 tūkst. eurų paramos.      

2019 metais daugiausiai išmokų kreipėsi iki 100 hektarų turėtojai – 118 tūkst. ūkininkų ir bendrovių, valdančių 362,1 mln. ha žemės – jiems  išdalinta apie 250 mln. eurų paramos.

506-iems daugiau kaip 500 ha turėtojams, deklaravusiems 431,7 mln. ha, teko 76,46 mln. eurų išmokų.   

Daugiausia paraiškų pateikė Vilniaus, Kauno ir Utenos žemdirbiai ir bendrovės. 

2020 metais Lietuvai numatyta 517 mln. eurų tiesioginių išmokų. 2014–2020 metais Lietuvai buvo skirta daugiau kaip 2,679 mlrd. eurų.

Tiesioginės išmokos už einamuosius metus mokamos nuo spalio 16 dienos iki kitų metų birželio 30-osios. Nuo spalio vidurio iki lapkričio pabaigos mokamos avansinės išmokos, o likusi dalis – nuo gruodžio iki kitų metų birželio pabaigos. Už šiemet deklaruotus plotus pinigai dar nebuvo mokami. 

Tiesioginės išmokos mokamos tik iš Europos žemės ūkio garantijų fondo.  

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.