G. Nausėda tikisi, jog NATO bei JAV derybos su Maskva vyks neapeinant partnerių Europoje

Фото Робертаса Дачкуса/ www.lrp.lt

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, jog NATO bei Jungtinių Valstijų derybos su Maskva siekiant deeskaluoti situaciją dėl karinės jėgos telkimo vyks neapeinant partnerių Europoje.

„Visada laikausi to principo, bendraudamas su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, tiek su NATO generaliniu sekretoriumi, kad tikrai negali būti sprendžiama apie regiono saugumo klausimus mūsų regionui už nugaros. Tai iki šiol pavyko padaryti taip, kad tie klausimai būtų svarstomi ir, be jokios abejonės, aptariami visų NATO sąjungininkų, tikiuosi, kad tai pavyks padaryti ir ateityje“, – žurnalistams Marijampolėje sakė šalies vadovas.

NATO ir JAV trečiadienį perdavė Maksvai atsakymus Maskvai dėl jos keltų reikalavimų suteikti saugumo garantijų, tarp jų – nepriimti Kijevo į NATO ir atitraukti Aljanso pajėgas iš rytinio Europos sparno.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) teigė, jog Vašingtonas atmetė Maskvos reikalavimą dėl Ukrainos ir aiškiai pasakė, kad Kijevas gali pasirinkti savo sąjungininkus. Kartu jis įvardijo, jog JAV mato „pažangos“ galimybę kai kuriomis temomis, kaip ginklų kontrolės režimas, įskaitant raketų dislokavimo Europoje klausimą, taip pat būdus padidinti skaidrumą ir stabilumą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat pareiškė, kad Aljansas pasirengęs įsiklausyti į Maskvos išsakomus rūpesčius, bet nenusileis dėl „pagrindinių principų“, įskaitant aljanso partnerių teisę pačioms pasirinkti savo kelią. Pasak jo, NATO su Rusija norėtų aptarti sąrašą klausimų, įskaitant ginklų kontrolę, nusiginklavimą, karinės veiklos skaidrumą ir rizikos mažinimo mechanizmus.

Nepaisant šių užuominų, konkretūs atsakymai Maskvai neskelbiami.

„Dėl viešumo, neviešumo  – nėra neviešų dalykų, anksčiau ar vėliau jie tampa vieši ir prieinami žiniasklaidai“, – sakė G. Nausėda, įvertinęs, kad derybų informacija nėra vieša.  

Ankstesniuose susitikimuose su JAV ir NATO pareigūnais nepavyko pasiekti proveržio, Rusija sakė laukianti minėtų atsakymų ir spręs, ar tęsti derybas.

Reikalavimai buvo pateikti tvyrant įtampai, Maskvai prie sienos su Ukraina sutelkus maždaug 100 tūkst. karių, sukeldama Vakarų būgštavimų dėl didelio masto invazijos į šią šalį. Jei Rusija nuspręstų tai daryti, Vakarai grasina sankcijomis.

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.