G. Skaistė: peržiūrėsime visas mokesčių lengvatas

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad artimiausiu metu planuojama peržiūrėti visas mokesčių lengvatas.

„Lengvinant mokesčių administravimą ir taip pat kalbant apie fiskalinį efektą, kuris galėtų būti surenkant daugiau lėšų į biudžetą, bus įvertintos visos mokesčių lengvatos. Negalėčiau išskirti vienos ar kitos, tiesiog jos visos bus pažiūrėtos iš naujo, nauju žvilgsniu, ar jos vis dar šiandien atitinka tą tikslą, dėl kurio jos buvo įvestos“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda kalbėjo G. Skaistė. 

„Tame tarpe ir tos mokesčių lengvatos, kurios yra susijusios su iškastiniu kuru, ir kas jau turbūt atliepia ne tiktai tą fiskalinį poreikį surinkti daugiau lėšų į biudžetą, bet ir tą Žaliąjį kursą, kurį turi visa Europos Sąjunga“, – pridūrė ji. 

Ministrė teigė, kad planuojama įsteigti ekspertų darbo grupę skirtingam pajamų apmokestinimui, ji galėtų pradėti savo darbą jau vasarį, o atskiri pasiūlymai gali būti priimti dar Seimo pavasario sesijoje. 

„Būtų šeši mėnesiai verslui prisitaikyti prie bet kokių pakeitimų. Tiesiog bandysime išdiskutuoti visus siūlymus įvairioms verslo rūšims, kaip padaryti tą apmokestinimą teisingesnį, kad būtų mažiau iškraipymų ir būtų mažiau noro lakstyti iš vienos verslo rūšies į kitą tam, kad tavo tarifas būtų mažesnis“, – sakė ministrė. 

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta pažymėjo, kad lengvatos yra viena iš dviejų mokesčių teisingumo dalių. Pasak jo, lengvatas būtina peržiūrėti, o tas, kurios sukuria mokestinį neteisingumą, – šalinti. 

„Antras klausimas yra taip vadinamas mokestinis „gyvulių ūkio“ klausimas, kuomet skirtingi tarifai yra taikomi priklausomai ne nuo uždirbamų pajamų dydžio, bet nuo to, kokia forma gaunamos pajamos. Tai taip pat iškraipo mūsų mokestinę sistemą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo prezidento Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas S. Krėpšta. 

G. Skaistė pastebėjo, kad šiuo metu apsispręsta, jog šeimos, kaip gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokėtojos, galimybė bus vertinama vėliau. 

„Kuomet užbaigsime šitą peržiūrą teisingesnės mokesčių sistemos ir lengvatų identifikavimo, tuomet kitu žingsniu pereisime prie diskusijos apie galimybę pereiti prie šeimos kaip mokesčių mokėtojo objekto. Bet vis dėlto tai bus jau antras žingsnis“, – sakė G. Skaistė.  

G. Skaistė: šešėlyje nenorime gaudyti smulkmės

Finansų ministrė G. Skaistė teigė, kad mato potencialo surinkti daugiau lėšų iš šešėlio, tačiau suskaičiuoti, kiek jų bus, tikimasi tuomet, kai bus parengtas atitinkamas planas. Bus orientuojamasi į sektorius, kur yra didžiausios neapskaitomos pajamos. 

„Atskiros priemonės yra įvardytos ir Vyriausybės programoje, tai yra statybininko ID kortelė, taip pat automobilių dalių antrinė rinka, kur matome, kad galima būtų surinkti daugiau pajamų ir galbūt ne viskas yra apskaitoma. Ir apskritai, kalbėdamiesi su komanda išskiriame tas sritis, kuriose būtų galima gauti didelį efektą, vis dėlto negaudyti smulkmės ir bandyti sureguliuoti tų dalykų, kurie yra sunkiai sugaudomi“, – sakė G. Skaistė. 

Prezidentūros teigimu, remiantis tarptautinių organizacijų, tarkime, „Schneider“ duomenimis, Lietuvoje šešėlis yra trečdaliu didesnis nei Europos šalių vidurkis. 

„Žiūrint į surenkamus mokesčius, jeigu mes pasiektume šešėlio prasme tokį lygį, koks yra vidutiniškai Europos Sąjungoje, mūsų biudžetas galėtų pasipildyti net 2 mlrd. eurų kiekvienais metais. Tai tikrai dideli rezervai, kuriuos būtina surinkti (…) Dėl šešėlio netenkame apie 5 proc. bendrojo vidaus produkto mokestinių pajamų“, – sakė S. Krėpšta.

Patarėjas pridūrė, kad šalies biudžetas yra labai mažas, „jis siekia apie 30 proc. mūsų ekonomikos ir jisai didžiąja dalimis yra mažas dėl šešėlinės ekonomikos“. 

Prezidentas su finansų ministre aptarė ir viešųjų finansų būklę. 

„Nėra tam tikrų prielaidų teigti kitaip negu buvo patvirtinta biudžeto projekte dėl planuojamo deficito ir kitų rodiklių šiais metais. Situacija kol kas nesikeičia, bet be abejo, tai yra tiktai metų pradžia“, – kalbėjo S. Krėpšta. 

Seimo gruodį priimtame 2021 metų valstybės biudžete valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – šiemet sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto, jį daugiausia lėmė papildomos išlaidos koronaviruso pandemijai suvaldyti.

Susitikime su prezidentu kalbėta apie lėšas koronaviruso pandemijai suvaldyti, apie pagalbą verslui, aptartas ir šešėlio mažinimo plano rengimas. 

Prezidentūros pranešime pažymima, kad G. Nausėda susitikime domėjosi ekonomikos transformacijos ir ES Gaivinimo fondo lėšų investavimo planų parengimo terminais. Šalies vadovas akcentavo, kad investicijų ekonomikos transformacijai plane, kuris sieks apie 2,6 mlrd. eurų, turėtų būti deramai atsižvelgta į šalies regionus, siekiant didinti pragyvenimo lygį bei skatinti inovacijas juose.

Pasak pranešimo, pabrėžta, kad ne mažiau svarbu realizuoti nacionalinio plėtros fondo koncepciją, taip sukuriant ne tik trumpalaikį, bet ir ilgalaikį investicijų palaikymo instrumentą valstybėje.

реклама реклама

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.