Grupė Lietuvos Seimo narių siūlo paraginti ES atšaukti sprendimus dėl Lenkijos

Фото BFL/Андрюса Уфартаса

Kelios dešimtys Lietuvos parlamentarų parengė rezoliucijos projektą, kuriuo būtų pareikštas solidarumas su Lenkija, šiai nesutariant su Europos Sąjunga (ES) dėl teisės viršenybės ir teismų sistemos pertvarkos.

Projekte skelbiamas palaikymas „Lenkijos valstybei, ginančiai savo konstitucinį suverenumą ir tautinį tapatumą“. 

Rezoliucija ES būtų paraginta atšaukti priimtus sprendimus dėl Lenkijos. 

Tuo tarpu Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis teigia, kad tokia deklaracija būtų nukreipta prieš Lietuvos Konstitucijos nuostatas.

Projektą „Dėl solidarumo su Lenkijos Respublika“ parengė 40 opozicinėms Seimo frakcijoms priklausančių politikų, du valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariai bei vienas Liberalų sąjūdžio atstovas.

Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir Andrius Bagdonas projektą pasirašė su sąlyga, kad „trečia nuo galo ir paskutinė pastraipa reikalauja redakcijos“.

Šioje pastraipoje reiškiamas susirūpinimas, „kad Europos Viršūnių Tarybos įtampa ir priimti sprendimai dėl valstybės-narės Lenkijos sunkiai dera su svarbiausiuose Europos Sąjungos dokumentuose įvardytais valstybių-narių suverenumo ir subsidiarumo principais, o Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Bendrijos ir pradėta taikyti baudų bei sankcijų politika valstybių narių atžvilgiu sunkiai gali būti tvari“.

Rezoliucijos projekte taip pat nurodoma, kad „Lenkija stovi konstitucinės sąrangos, tautiškumo ir tautinių valstybių moralinių idealų ir suverenumo sargyboje bei puoselėja ne tik savo valstybės, bet ir Europos ir Vakarų demokratinio pasaulio, krikščionybės ir humanizmo vertybes“.

Anot parlamentarų, „palaikydami Lenkiją kartu saugome Europos Sąjungą – (…) suverenių valstybių Bendriją, darnią savo įvairove“.

Seimo URK vadovas teigė, kad šis rezoliucijos projektas iš esmės nukreiptas ir prieš Lietuvos Konstituciją.

„Turbūt niekada gyvenime neužmiršiu 2002 metų gruodžio 12-osios nakties į 13-ąją, kada mes visi kartu su Lenkija pasirašėme stojimo į ES sutartį Kopenhagoje. Ten nė viena iš pasirašiusių šalių, o stojome visu bloku, neturėjo jokių išimčių, įskaitant dėl ES teisės viršenybės. Tai aiškiai fiksuota visų mūsų stojimo sutartyse“, – BNS sakė Ž. Pavilionis.

Jis pabrėžė, kad Lietuvoje surengtas referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje ir priimtas atitinkamas Konstitucinis Aktas.

„Stojimo sutarties įsipareigojimas mūsų ir jų (Lenkijos – BNS) atveju buvo ratifikuotas, mūsų atveju net referendume, tai yra mūsų Konstitucijos sudedamoji dalis. Tad pasirašinėti deklaracijas, remiančias Lenkiją kovojant su ES teisės viršenybe, yra tas pats, kas eiti prieš mūsų pačių Konstitucijos nuostatas, kurios ratifikuotos tautos“, – tvirtino parlamentaras.

„Labai tikiuosi, kad tiek Lenkija, tiek Briuselis ras sprendimą, ir jis bus toks, kuris neišjudins pamatų mūsų visų bendros ES“, – pridūrė jis.

Ž. Pavilionis ragino nepjauti „šakos, ant kurios, ačiū Dievui, šiuo metu visi sėdime“.

2015 metais Lenkijoje atėjusi į valdžią partija „Įstatymas ir teisingumas“ ėmėsi teismų sistemos pertvarkos. 2017 metais įkurta nauja institucija – Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegija, turinti įgaliojimus drausminti teisėjus, taip pat ir žemesnės instancijos teismuose.

Europos Komisija pareiškė, kad tai pažeidžia teismų nepriklausomumą Lenkijoje ir  nesuderinama su ES teisės viršenybe.

Be to, Lenkijos Konstitucinis Tribunolas spalį atmetė ES teisės viršenybės principą nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Teismo nutartyje nurodoma, kad dalis ES sutarties straipsnių yra nesuderinami su šalies Konstitucija.

Tribunolas taip pat įspėjo Bendrijos institucijas neveikti „už savo kompetencijos ribų“ ir nesikišti į lenkų teismų sistemos reformas, kurstančias didžiausią įtampą Varšuvos ir Briuselio santykiuose. 

Prieš Tribunolui paskelbiant nutartį ES įspėjo, kad ši byla gali sukelti „pasekmių“ Briuselio dar nepatvirtintoms išmokoms, kurias Lenkija gaus iš ES atsigavimo po pandemijos fondo.

Europos Komisija taip pat pažadėjo panaudoti naują mechanizmą, pagal kurį gali būti sustabdytas ES lėšų išmokėjimas Lenkijai.

Be to, ES Teisingumo teismas paskyrė milijono eurų per dieną baudą Lenkijai, nevykdančiai sprendimo sustabdyti naujai įvestą teisėjų drausminimo sistemą. 

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.