Gyventojų galimybės priimti pabėgėlius iš Ukrainos jau yra išsemtos – „Stiprūs kartu“

Nuotrauka BNS/ Irmantas Gelūnas

Lietuvos gyventojų galimybės priimti pabėgėlius iš Ukrainos šiuo metu jau yra išsemtos, sako paramą jų apgyvendinimui teikiančios organizacijos „Stiprūs kartu“ iniciatorius Edmundas Jakilaitis.

„Tie, kurie gyvena, gyventi kur turi (…), bet atvykstantiems žmonėms yra labai sunku rasti būstą“, – LRT radijui antradienį sakė jis.

E. Jakilaičio teigimu, šiuo metu organizacija iš Ukrainos autobusais atvykti padeda tik tiems, kurie iš tiesų bėga nuo karo, nes pastebėta, jog kai kurie ukrainiečiai atvyksta ir išvyksta po keletą kartų.

„Dabar jau atvežame, tuos, kurie tikrai bėga nuo karo, o naujų būstų iš tikrųjų yra labai mažai. Stiprūs kartu duomenų bazė iš esmės yra išsemta“, – kalbėjo organizacijos atstovas.

Savivaldybių duomenų bazėje, kur registruotas visas viešojo sektoriaus siūlomas būstas, pasak E. Jakilaičio, yra „keletas tūkstančių vienetų įvairaus lygio kambarių ir būstų“.

„Realiai Lietuva jau ką galėjo, tą išnaudojo“, – teigė jis.

Savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius taip pat teigė, jog greičiausiai yra pasiektas „pikinis režimas“, kai tiek valstybė, tiek gyventojai pasiūlė viską, ką galėjo.

„Kaip bus rudeniop, kai šildymas, elektros kainos ir visi kiti dalykai, ir nuotaikos, matyt, atitinkamos ekonominės bus niūrios, kaip tada jausimės ir kaip tas viskas atrodys, sunku pasakyti. Kol kas manau, kad bendromis pastangomis tą situaciją suvaldome“, – sakė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerės Anos Selčinskienės duomenimis, 55 proc. pabėgėlių yra apgyvendinti pas žmones. Apie 5 proc. apgyvendinti savivaldybės būstuose, o 40 proc. būstą susirado savarankiškai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, iš viso žmonėms ir verslui, apgyvendinusiems ukrainiečius, rugpjūtį bus sumokėta per 1,4 mln. eurų kompensacijų už liepą, o iš viso nuo balandžio ši suma sieks per 4 mln. eurų.

Remiantis duomenimis, kuriuos savivaldybės pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, daugiausia kompensacijų gavėjų už liepos mėnesį yra Vilniaus miesto savivaldybėje – 1322, Kauno miesto – 695, Klaipėdos miesto – 400, Vilniaus rajono – 245, Kauno rajono – 205 ir Šiaulių miesto – 202 savivaldybėse.

Mažiausia kompensacijų – aštuonios ir mažiau – mokama Birštono, Pagėgių, Panevėžio rajono, Neringos ir Rietavo savivaldybėse. Nė vienas gyventojas dėl kompensacijos nesikreipė Kazlų rūdos savivaldybėje.

Ministerija primena, kad kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklauso nuo to, kiek žmonių apgyvendinta.

Už vieną apgyvendintą ukrainietį mokama 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį. Išmokos dydis nepriklauso nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra būstas, kuriame apgyvendinti ukrainiečiai.

Kompensacijoms iš valstybės biudžeto skirti 6,3 mln. eurų.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje iš viso registruota beveik 61,5 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован. Обязательные поля помечены *