I. Šimonytė: kokia bus kompensacija už elektrą kitąmet, kol kas neaišku

Nuotrauka BNS/ Paulius Peleckis

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog vartotojai ir kitąmet turės prisiimti dalį didėsiančių išlaidų už elektrą, o valstybė, kaip ir šiemet, dalį jų kompensuos, tačiau kol kas neaišku, koks bus kompensacijos dydis.  

„Akivaizdu, kad dalis kainos padidėjimo, kaip ir nuo liepos 1 dienos, bus perkelta vartotojams, o visa likusi kainos dalis nuo rinkos kainos bus kompensuojama pagal tai, koks yra vartotojo susitarimas su tiekėju: jei vartotojo turima elektros kaina yra mažesnė nei visuomeniniame tiekime, kompensacija irgi bus mažesnė“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė I. Šimonytė.

Pasak premjerės, šiuo metu per 80 proc. elektros vartotojų moka mažesnę nei visuomeninio tiekimo kainą, siekiančią 33 centus už kilovatvalandę, tačiau nuo kitų metų sausio padėtis keisis. 

„Akivaizdu, kad nuo sausio 1 dienos situacija keisis, dėl to, kad daliai vartotojų bus peržiūrimos pasibaigusios sutartys, tačiau jau dabar numatyti, kas bus rinkos kaina, yra gana sudėtinga, todėl kad dujos praėjusią savaitę pabrango maždaug trečdaliu biržoje, šiandien ši kaina smarkiai koregavosi žemyn, kuomet Vokietijos ekonomikos ministras įgarsino, kad tikrai saugyklų užpildymas yra saugus ir Vokietijai negresia šaltis šildymo sezonu, tačiau kur bus tas dugnas, nuo kurio bus galima pasiskaičiuoti orientacinę elektros rinkos kainą, šiandien yra sunku pasakyti“, – aiškino premjerė. 

Nuo liepos valstybė moka 9 centų kompensaciją visiems vartotojams, tačiau ne daugiau, kaip iki 24 centų už kWh. Prezidento atstovai ragina nuo kitų metų didinti kompensaciją, be to, svarstoma ją mokėti tik už 150 kWh, taip skatinant gyventojus taupyti. 

I. Šimonytė yra sakiusi, kad kompensacijoms už energetikos išteklius kitąmet iš valstybės biudžeto gali reikėti nuo 0,5 mlrd. iki 1 mlrd. eurų. 

Premjerė teigė, jog kitų metų biudžete taip pat numatoma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), indeksuoti pensijas. 

„Ten bus peržiūrimas NPD, indeksuojamos pensijos, tačiau tai rutininiai dalykai. Tačiau vienas didelis klausimas kitų metų biudžete, kur tikrai gali būti labai didelis lėšų poreikis, yra energetikos išteklių kainos, priklausomai nuo to, kaip susiklostys situacija elektros rinkoje“, – sakė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad dėl Rusijos vykdomo energetinio karo prieš Europą bei nepalankiai sukritusių aplinkybių – itin sausos vasaros, labai riboto vandens ir vėjo energijos panaudojimo – elektra tapo pagrindiniu veiksniu, neleidžiančiu mažinti rekordinės infliacijos.

„Elektros kainos yra pagrindinis iššūkis ir pagrindinė priežastis, kuri neleidžia infliacijai lėtėti sparčiau“, – sakė I Šimonytė.   

Ji praėjusią savaitę sakė, kad energetikos kainų suvaldymas bus pagrindinis prioritetas kitų metų valstybės biudžete.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę teigė, kad aukštų elektros kainų kompensavimas gyventojams turi būti ne tik kitų, bet ir šių metų valdžios prioritetas. 

Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad naujos kompensacijos gyventojams už energiją bus taikomos tik nuo 2023 metų, priėmus naują valstybės biudžetą. Dėl nulinio tarifo šilumai ir kitų galimų papildomų priemonių energijos kainoms amortizuoti, jos teigimu, Vyriausybė apsispręs rugsėjo viduryje.

Elektros ir gamtinių dujų kainų gyventojams ir verslui kompensacijoms antrąjį šių metų pusmetį iš valstybės biudžeto skirta 570 mln. eurų, iš jų apie 370 mln. eurų – padengti visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ skolai, o apie 200 mln. eurų padalinama gamtinių dujų ir elektros tiekėjams, iš jų 165 mln. eurų – tik elektros tiekėjams, įskaitant ir nepriklausomus. 

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.