Po Rusijos invazijos į Ukrainą sustiprėjus Lietuvos institucijų ir gyventojų dėmesiui civilinei saugai, premjerė Ingrida Šimonytė ragina nepanikuoti bei vadovautis oficialiai pateikiama informacija.
Ji žada, kad jos bus teikiama daugiau, įvertinant realias grėsmes.
„Lietuva yra NATO Valstybė ir labai prašyčiau neprovokuoti diskusijos ten, kur galima tik kelti visuomenės nerimą be būtino reikalo“, – antradienį Vyriausybėje žurnalistams sakė premjerė.
Kalbėdama apie kylančias iniciatyvas ieškoti sovietmečiu įrengtų, dažnai jau prieš kelis dešimtmečius privatizuotų slėptuvių, vadinamųjų bunkerių, premjerė sakė negalinti „uždrausti gyventojams laisvoje šalyje daryti įvairių dalykų“.
„Tikrai, civilinės saugos šaltinių, kuriuos ta informacija teikiama, yra nemažai, ji bus pildoma, kad žmonėms būtų atsakyta į daugiau klausimų, daugiau situacijų aptarta. Labai prašau – nežinau, dėl ko reikia pirkti daugiau druskos. Bet maisto užteks, visais kitais dalykais Vyriausybė yra nusiteikusi pasirūpinti. Žmonėms reikia pasirūpinti tuo, ką jiems rekomenduoja padaryti civilinės saugos specialistai“, – ragino ministrė pirmininkė.
Anot Vyriausybės vadovės, informacija bus pildoma „tuo būdu, kad kažkas nesusigalvotų sau grėsmės, kurios realiai nėra“.
I. Šimonytė atkreipia dėmesį, kad dalis gyventojų nežino kaip elgtis ir, pavyzdžiui, kilus incidentui Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje, nors civilinės saugos ekspertai yra pateikę aiškius veiksmų planus.
„Turbūt, dauguma žmonių būtų ieškoję kokios nors slėptuvės, kur pasislėpti, nors rekomendacija yra labai aiški: būti namuose ir užsidaryti langus“, – kalbėjo ji.
Vidaus reikalų ministerija (VRM), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) teigia pastaruoju metu sulaukiantys daug gyventojų skambučių, ką reikėtų daryti kilus karinei ar kitai grėsmei.
Pagrindinis ekspertų patarimas – turėti maisto, vandens atsargų ir kitų būtinų reikmenų trims paroms, sekti oficialią informaciją, kuri incidentų atveju būtų siunčiama įspėjamaisiais pranešimais į telefonus bei transliuojama per LRT radiją, televiziją.
Tam tikrais atvejais, jei kiltų grėsmė likti savo gyvenamosiose vietose, gyventojai surastų prieglobstį vadinamuosiuose kolektyvinės apsaugos statiniuose – koncertų, parodų arenose, sporto salėse, mokyklose, darželiuose ir pan. Jų Lietuvoje yra apie du tūkstančius.
Kritiniu atveju, gyventojai būtų kviečiami pasinaudoti esama infrastruktūra – rūsiais, požeminėmis perėjomis, požeminėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis.
Reikiamą informaciją gyventojai gali rasti tinklalapyje lt72.lt.
*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama