Iš karto buvo aišku, kad NVSC mirčių statistika bus netiksli – Higienos institutas

Nuotrauka Vidmanto Balkūno/ (VUL Santaros klinikos

Iš karto buvo aišku, kad iš kelių šaltinių renkama COVID-19 mirčių statistika bus netiksli, sako Higienos instituto atstovas.

Taip jis komentavo trečiadienį Seimo sveikatos reikalų komitete aiškinantis, kodėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) skelbiamoje mirčių statistikoje nebuvo apskaityta daugiau kaip tūkstančio mirčių.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas Romualdas Gurevičius pabrėžė, kad būtent jų įstaigos valdomas Mirčių ir jų priežasčių valstybės registras yra oficialus mirčių statistikos šaltinis Lietuvoje ir apgailestavo, kad rengiant priemones, kaip rinkti mirčių nuo COVID-19 statistiką, su jų įstaiga nebuvo konsultuojamasi.

Pasak jo, informacinė sistema, skirta stebėti COVID-19, savo turiniu yra skirta ne stebėsenai, o ligos valdymui, taigi, visiškai kitai funkcijai, nes renka operatyvinę, o ne statistinę informaciją. Jis taip pat stebėjosi, kad buvo kuriama alternatyvi mirčių registravimo sistema, įvedant naujus apskaitos dokumentus.

„Blogiausia tai, kad 100 procentų buvo aišku, kad duomenys nesutaps su valstybine mirčių statistika ir be jokios abejonės nukentės alternatyvios sistemos veikla, jos pilnumas“, – sakė R. Gurevičius.

„Jau koks šimtas metų yra aišku, kad jeigu yra heterogeniškas informacijos šaltinis, duomenys niekada nesutaps“, – akcentavo jis.

Higienos instituto atstovas kritikavo sprendimą įvesti skirtį tarp mirusių nuo COVID-19 ir mirusių dėl kitų priežasčių, bet sirgusių ir COVID-19, nes, pasak jo, įvertinti šiuos niuansus reikia specialių kompetencijų, todėl tai veltui apsunkino medikus.

„Mums buvo visiškai nesuprantamas hipertrofuotas akcentas mirties atvejams NVSC, žinant, jog jų renkama informacija, panaudojant atskirą registracijos sistemą, visada bus netiksli ir nepilna. Niekam iš žinomų ekspertų ir man pačiam į galvą nešovė remtis šita statistika, kuri buvo skelbiama, kadangi mes visi puikiai žinome, iš kur reikia paimti pilną“, – kalbėjo R. Gurevičius.

NVSC direktorius Robertas Petraitis patvirtino, kad įstaigai svarbūs ne statistiniai, o operatyviniai duomenys, tai yra, jiems svarbu kuo greičiau gauti informaciją apie atvejį, kad galėtų imtis epidemijos valdymo veiksmų.

„Duomenys yra kelių rūšių, tai yra operatyviniai duomenys, su kuriais reikia dirbti, imtis tam tikrų priemonių, ir yra statistiniai duomenys. Tai būtent NVSC dirba su operatyviniais duomenimis, mums reikia gauti informaciją apie mirties nuo užkrečiamosios ligos atvejį tam, kad mes galėtume imtis operatyvinių veiksmų priešepideminių“, – sakė jis.

Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė sakė, jog šiuo metu yra pakeista dar 2002 metais įvesta tvarka, jog medikas turi per dvi valandas apie mirtį nuo infekcinės ligos NVSC informuoti skambučiu, tada pildyti specialią formą ir vėliau įvesti informaciją apie šią mirtį į informacines sistemas.

1,1 tūkst. mirčių neatitikimas atsirado, nes mirties liudijimus išrašant ne visada apie tai buvo informuojamas NVSC, o jis šią nepilną statistiką skelbė kaip oficialią.

NVSC anksčiau yra ne kartą pabrėžę, jog neatitikimas atsirado ne dėl jų kaltės, nes jie negali žinoti, kokių duomenų gydymo įstaigos jiems nėra pateikusios. R. Gurevičius vis dėlto kritikavo tokį požiūrį ir teigė, kad įstaiga turėtų dėti aktyvius veiksmus surinkti svarbius duomenis.

„Toks pasakymas, kad mums kažkas neatsiuntė, neužpildė dokumentų, tai tas, kas dirba su informacinėmis sistemomis ir yra tvarkytojas – čia yra juokingas pasakymas. Reikia dirbti, kad ta informacija būtų pilna“, – teigė jis.

Pasak R. Petraičio, informaciją apie infekcines ligas įstaiga įvedinėja Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybinėje informacinėje sistemoje, tačiau jau tymų protrūkis 2019 metais parodė, kad šią sistemą būtina atnaujinti, nes ji yra pasenusi. Centras teigė prašęs ministerijos perduoti jiems šią sistemą, kad galėtų ją modernizuoti. Nors vėliau sprendimas buvo priimtas, bet faktiškai sistema vis dar nėra perduota.

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius sakė, jog nebuvo pasiruošta dideliems duomenų kiekiams ten, kur jie paprastai buvo maži ir lengvai sutvarkomi rankiniu būdu, nebuvo atsižvelgta į gerąsias praktikas, kurios taikomos tvarkant duomenis.

Jis teigė neabejojantis, kad problemos kilo ne iš blogos valios, vis dėlto atkreipė dėmesį, kad problemos nebuvo laiku pripažintos, nesikreipta pagalbos, todėl jos kaupėsi ir didėjo.

„Reikėjo pripažinti, kad mes turime problemų, pasikviesti ekspertų, nes buvo siūloma ir pagalba. (…) Tiesiog buvo kažkodėl nuspręsta, kad viskas yra gerai, viską mes puikiai čia darome ir nebuvo pasitelkta pagalba ir net nebuvo padarytas joks išorinis auditas“, – kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.

Šiuo metu tiek NVSC, tiek Statistikos departamentui, skelbiančiam kasdienius COVID-19 atvejų rodiklius, informacija yra pateikiama iš e.sveikatos. Šiuos operatyvius duomenis vėliau apdoroja Higienos institutas, pagal grafiką skelbiantis patikrintus galutinius mirčių statistikos duomenis.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.