Kilus įtampai tarp JAV ir Prancūzijos, Lietuva tikisi, kad tarpusavio pasitikėjimas grįš

Nuotraukos autorius Robertas Dačkus/ lrp.lt

Tarp Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos kilus diplomatiniam ginčui po žlugusio povandeninių laivų sandorio, Lietuva tikisi, jog tarpusavio pasitikėjimas tarp partnerių bus atstatytas.

„Viliuosi, kad mums pavyks įveikti transatlantinį nepasitikėjimą, nes tai yra tiek Europos, tiek Jungtinių Amerikos Valstijų interesas. Tai yra viso pasaulio interesas“, – antradienį Briuselyje žurnalistams sakė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.

Taip jis kalbėjo prieš Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų tarybos posėdį.

Viceministras pabrėžė, kad didžiausia Vakarų pasaulio vertybė yra vienybė.

„Lietuvai yra ypač svarbu išlaikyti transatlantinę vienybę, nes tai yra didžiausia mūsų stiprybė, tai yra didžiausia mūsų vertybė“, – kalbėjo jis.

A. Pranckevičius teigė, kad vienybė ypač aktuali santykiuose su Rusija, Kinija, taip pat kalbant apie bendrus veiksmus dėl klimato kaitos, pasaulinės prekybos ir saugumo.

Įtampa tarp Paryžiaus ir Vašingtono kilo praėjusią savaitę, kai Australija atšaukė milijardų dolerių vertės kontraktą dėl prancūziškų povandeninių laivų.

Ši šalis su JAV ir Jungtine Karalyste sudarė naują gynybos aljansą (AUKUS) ir paskelbė apie planus pirkti amerikietiškus atominius povandeninius laivus.

Dėl šių veiksmų Paryžius atšaukė konsultacijoms savo ambasadorius iš Kanberos bei Vašingtono.

„Krizė nesibaigė“

ES Bendrųjų reikalų taryba antradienį aptaria pasiruošimą spalio pabaigoje vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai, kur Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketina kelti klausimus, susijusius su nelegalia migracija pasienyje su Baltarusija.

„Krizė nesibaigė. Mes turime rasti būdus, kad ateityje šalys narės turėtų instrumentus, kaip kovoti su hibridinėmis atakomis, kurias sukelia trečiosios šalys, migraciją naudodamos kaip įrankį“, – sakė A. Pranckevičius.

Lietuva jau kurį laiką ragina Europos Sąjungą peržiūrėti migracijos politiką, sudarant galimybę Bendrijos narėms tinkamai ir laiku reaguoti į hibridines grėsmes.

Vilnius ir Varšuva praėjusią savaitę pasirašė susitarimą, kurio bendrai sieks pokyčių ES migracijos politikoje.

Abi šalys pastaraisiais mėnesiais susiduria su išaugusia neteisėta migracija per sienas su Baltarusija. Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, daugiausia – iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.