Klaipėdoje statomos B. Kutavičiaus operos „Lokys» kūrėjai pasakos apie žmoguje užgimstantį žvėrį 

Foto M.Staškus./KVMT

Naujojo, 36-ojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) sezono pradžioje spalio mėnesį žiūrovai išvys sceniniam gyvenimui atgimstančią Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) operą „Lokys», skirtą 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms. Naujojo pastatymo kūrėjai ketina publikai papasakoti, kaip žmoguje užgimsta žvėris, suteikdami daug peno interpretacijoms, net aliuzijoms į šiandienos aktualijas. 

„Lokys» (2000) – trečioji B. Kutavičiaus opera ir pirmoji, parašyta didžiajai operos scenai. Tai tikras „mistinis trileris», intriguojantis įtemptu, magijos kupinu siaubo pasakos siužetu, muzikos ekspresija, autentiškų jausmų galia. Opera sukurta Aušros Marijos Sluckaitės-Jurašienės libretu, kuriame autorė interpretuoja Prospero Mérimée novelėje „Lokis» (1869) atpasakotą kruvinų vestuvių istoriją. Ji nukelia klausytoją į „laukinį kraštą» – Žemaitijos gūdumą, kur iš kraujomaišos su lokiu gimęs grafas-vilkolakis pasiperša grafaitei, o po vestuvių nakties žmonės ją randa sudraskytą. XIX a. Žemaitija P. Mérimée kūrinyje vaizduojama kaip egzotiškas kraštas, civilizacijos paribys, pagoniškų burtų ir magijos persmelktas pasaulis. Kompozitorius yra prisipažinęs, kad pats niekuomet nebūtų pasirinkęs šio Lietuvą kaip „barbarų kraštą» interpretuojančio siužeto, tačiau nuo seno svajojęs parašyti tradicinę operą – tokią, kokios buvo rašomos XIX a. Šią galimybę ir suteikė A. M. Sluckaitės perdirbtas P. Mérimée siužetas, supynęs tradicines operos temas – meilę, mirtį ir likimą. Opera buvo sukurta ir pastatyta 2000 m. Vilniaus festivalio užsakymu. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje ji rodyta iki 2007-ųjų. Naujasis operos „Lokys» pastatymas KVMT scenoje skiriamas 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms.  

Pirmąja KVMT sezono premjerą rengia muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, dirbęs ir pirmąkart statant operą LNOBT bei rengiant operos įrašą kompaktinei plokštelei, režisierius Gintaras Varnas, scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkas Dainius Bendikas, šviesų dailininkas Vilius Vilutis.  

Režisierius taip pristato naujojo operos pastatymo sumanymą: „Centrine siužeto ašimi čia tampa lokys – žmogus-žvėris, o ne veiksmo vieta. Esminė idėja: kiek žmoguje gali būti žvėries ir kiek jis pajėgus išlikti žmogumi…» 

Operos premjeriniai spektakliai žiūrovams bus parodyti spalio 7, 8 ir 22 d. Klaipėdos Žvejų kultūros rūmuose. Juose vaidmenis atliks ryškiausi KVMT ir kviestiniai solistai, dalyvaus KVMT choras ir orkestras.  

B. Kutavičiaus operos „Lokys» premjera KVMT tęsia tradiciją rengti dvi naujai statomų spektaklių versijas – pilną ir sutrumpintą (edukacinę). Pastaroji bus skirta įvairioms miesto erdvėms, edukacinėms veikloms regiono mokyklose, bendruomenėse, filmuota medžiaga – nuotolinėms edukacijoms. Teatras ne tik atgaivins vertingą nacionalinį veikalą, jau įrašytą į Lietuvos muzikos aukso fondą, bet ir stengsis kuo aktyviau plėsti jo auditoriją, įtraukiant bendruomenes, socialinius partnerius.  

Klaipėdietiškosios „Lokio» premjeros muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus – LNOBT dirigentas, Lietuvos Nacionalinės M. K. Čiurlionio meno mokyklos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoninių orkestrų vadovas, LMTA lektorius, tarptautinių konkursų laureatas. Per beveik tris dešimtmečius trunkančią kūrybinę veiklą LNOBT M. Staškus dirigavo daugiau kaip 40 operų ir baletų spektaklių, taip pat parengė keleto nacionalinių veikalų – Broniaus Kutavičiaus operų „Lokys» (taip pat ir šios operos įrašą CD, 2002 m. išleistą kompanijos „Ondine») ir „Ugnis ir tikėjimas», Mindaugo Urbaičio baleto „Acid City» – pasaulines premjeras. 

Operos režisūrinę koncepciją kuriantis režisierius Gintaras Varnas laikomas vienu pagrindinių nepriklausomos Lietuvos teatro režisierių, daug prisidėjęs prie naujų Vakarų Europos teatro tendencijų žinomumo ir puoselėjimo Lietuvoje. G. Varnas pastatė apie pusšimtį spektaklių, dalyvavo daugybėje Lietuvos ir užsienio teatro festivalių bei įvairių kultūrinių ir socialinių projektų. Jam skirtas ne vienas svarbus Lietuvos teatro apdovanojimas: penkis kartus – „Auksinis scenos kryžius», 2006-aisiais Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 2004–2007 m. G. Varnas vadovavo Kauno valstybiniam dramos teatrui, o 2007 m. įkūrė nepriklausomą teatrą „Utopia». Nuo 2005-ųjų derina režisieriaus darbą su dėstymu LMTA. G. Varno kūrybinėje biografijoje svarbią vietą užima operų pastatymai, tarp jų R. Strausso „Salomė» (Latvijos nacionalinė opera, 1999), P. Čaikovskio „Pikų dama» (LNOBT, 2001), G. Verdi „Don Karlas» (Latvijos nacionalinė opera, 2000), „Kaukių balius» (Latvijos nacionalinė opera, 2002), „Rigoletas» (LNOBT, 2003); C. Monteverdi „Tankredžio ir Klorindos dvikova» bei „Nedėkingųjų šokis» (Vilniaus teatras „Lėlė», 2008), Ch. Gounod „Faustas» (Slovakijos nacionalinis teatras, 2010), O. Narbutaitės „Kornetas» (2014), A. Vivaldi „Juditos triumfas prieš Holoferno barbarus» (Vilniaus baroko teatras, 2015).  

Pranešimas spaudai

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.