L. Kasčiūnas: nacionalinis gynybos susitarimas bus parengtas per tris-keturias savaites

Nuotrauka BNS/ Lukas Balandis

Nacionalinis susitarimas dėl gynybos turėtų būti parengtas per tris-keturias savaites, sako susitarimą rengiančiai grupei vadovaujantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Per tris-keturias savaites mes savo nacionalinį gynybos susitarimą padarysim“, – po parlamentinių partijų atstovų susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.

Diskusijos – dėl visuotinio šaukimo

Pasak NSGK vadovo, daugiausiai diskusijų kol kas kelia konservatorių iškelta idėja dėl visuotinio šaukimo, tačiau ji gali būti įgyvendinta įvairiomis formomis, pvz., didinant ribinį šauktinių skaičių.

„Visuotinis šaukimas yra svarbus, nes atliepia visuotinės gynybos principą, kuris yra kertinis mūsų susitarime. Visi sutaria, kad visuotinis gynybos principas turi būti kertinis, kad jis neturi būt politinės deklaracijos, o turi būt praktiškai įgyvendinamas, ir visuotinis šaukimas tą geriausiai užtikrintų, nes tai atliepia mūsų geopolitinę situaciją“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Formulių yra daug, didinti šauktinių ribinį skaičių ir taip de facto siekti visuotinio šaukimo, bent vyrų, jaunuolių tarpe“, – pažymėjo komiteto vadovas.

Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis po susitikimo žurnalistams sakė, kad valstybės vadovas pozityviai žiūri, kad susitarime dėl gynybos būtų įrašytas siekis pereiti prie visuotinio šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Anot P. Mačiulio, ir partijų atstovai mano, kad reikia judėti ta kryptimi.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Dainius Gaižauskas sakė, kad „susitarimas tikrai nebus lengvas, bet jis labai reikalingas“.

„Ir prezidentui pasakėm, kad susitarimas turėtų atspindėti visų partijų lūkesčius ir tikslus, kad nebūtų taip, kad iš to susitarimo pasitrauksim, kaip pavyzdį akcentavom švietimo susitarimą, kai visos partijos pasirašė dėl vieningo ir kilnaus tikslo, bet pamatėm, kad tuo susitarimu pradėjo naudotis valdantieji, siekdami savo politinių tikslų“, – žurnalistams sakė D. Gaižauskas.

Jis taip pat kalbėjo, kad susitarime turėtų atsirasti kontrolės mechanizmas, kaip jis būtų įgyvendinamas, kad nebūtų kaip su nepaprastosios padėties situacija, kuomet valdantieji blokavo opozicijos siūlymą kurti jos kontrolės komisiją.

„Valstiečiai“ kels Kinijos klausimą

Kalbėdamas apie užsienio politikos susitarimą D. Gaižauskas sakė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga „labai stipriai kels Kinijos klausimą“, ir Lietuvos leidimą Vilniuje atsidaryti Taivaniečių atstovybei šiuo pavadinimu sakė esant vienašališku valdančiųjų sprendimu.

„Taivano atstovybės atsiradimas supriešino mus su Kinija ir dabar matome pasekmes“, – sakė D. Gaižauskas.

Kitas „valstiečių“ atstovas Jonas Jarutis sakė, kad dėl gynybos partijoms susitarti bus lengviau nei dėl užsienio.

„Mes kalbam, kad lengviau bus susitarti gynybos klausimais, dėl užsienio politikos bus daugiau diskusijų. Mes turim kitokį požiūrį, tie patvirtinti trys procentai gynybai, mes nesiginčijam, bet dėl ekonomikos Lietuvoj, ką įtakoja ir valdančiosios daugumos sprendimai dėl santykių su Kinija, tie trys procentai gali būt mažiau nei du procentai“, – kalbėjo J. Jarutis.

Jis teigė, kad „valdantieji turėtų nulaužti savo ambicijas ir ieškoti išeičių, kad Kinijos rinka nebūtų uždaryta mūsų verslui“.

Prezidento patarėjas: bus du susitarimai

Prezidento patarėjas P. Mačiulis po susitikimo teigė, kad bus rengiami du atskiri susitarimai – vienas dėl gynybos, kitas dėl užsienio politikos.

Jo teigimu, daugiau takoskyrų tarp partijų matyti dėl užsienio politikos gairių.

Pasak patarėjo, vienas iš tokių klausimų yra santykiai su Kinija ir Taivanu. Jis pabrėžė, kad valstybės vadovas įsitikinęs, jog dėl to galima rasti išmintingą sprendimą.

„Bendraujant su Taivanu galima išlaikyti ryšius ir su Kinija, prezidentas laikosi šitos nuostatos. Šiandien tarp politinių jėgų buvo matyti tam tikra takoskyra, bet nemanau, kad tai yra ledkalnis, kuris sugriautų visą dokumento pasirašymą“, – trečiadienį žurnalistams sakė P. Mačiulis.

„Manau, kad partijos pajėgios rasti formuluotes, kurios atspindėtų lietuviškos politikos tiek vertybinę, tiek pragmatinę pusę“, – pridūrė jis.

Prezidentas sveikina sutarimą dėl 3 proc. gynybai

G. Nausėda trečiadienį surengė susitikimą su parlamentinių politinių partijų atstovais dėl Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių.

Po jo paskelbtame pranešime šalies vadovas sakė besidžiaugiantis, kad dėl 3 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo krašto apsaugai prieštaravimų nėra, pasak jo, tai atitinkamai galėtų būti fiksuojama partijų susitarime.

Šalies vadovas taip pat teigė, kad Lietuva turi visais lygiais – nuo NATO iki kiekvieno piliečio – pasirengti totalinei visuotinei gynybai.

„Totalinės gynybos principas turi būti įtvirtintas ne tik Valstybės visuotinės gynybos plane, bet ir taikos meto pasirengime vykdyti mobilizacijos užduotis, organizuoti pilietinį pasipriešinimą. Turime visais lygiais – nuo NATO iki kiekvieno piliečio – pasirengti totalinei visuotinei gynybai“, – G. Nausėda cituojamas Prezidentūros išplatintame pranešime.

Seime yra sudarytos dvi darbo grupės parengti partijų susitarimus dėl gynybos ir užsienio politikos.

Partijų susitarimą dėl krašto apsaugos rengiančiai darbo grupei vadovauja NSGK pirmininkas, dėl užsienio politikos – Ateities komiteto vadovas liberalas Raimundas Lopata.

Poreikis pasirašyti naujus susitarimus kilo Lietuvai patiriant Kinijos spaudimą dėl Taivano atstovybės atidarymo, Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą.

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.