Pastarąjį pusmetį lietuvių skolos vėl pradėjo augti, nors 2021 m. antrąjį pusmetį buvo užfiksuotas skolų mažėjimas, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva» atlikta analizė. Palyginęs gyventojų įsiskolinimo rodiklius pernai birželį, gruodį ir šių metų birželį, kredito biuras nustatė daugelio rodiklių pablogėjimą.
Pavyzdžiui, pernai birželį bendra Lietuvos gyventojų skolų suma sudarė 425,6 mln. Eur, gruodį buvo sumažėjusi iki 410,7 mln. Eur, o šiuo metu vėl pasiekė 422,2 mln. Eur – tai beveik 3 proc. daugiau, nei prieš pusmetį.
Skolininkų skaičius pernai birželį siekė kiek daugiau kaip 159 tūkstančius, gruodį – 153 tūkst., o šiuo metu išaugo iki 154 tūkst.
Auga ir vidutinė skolos suma – dabar ji siekia 1683 Eur, gruodį ji buvo 1656 Eur, o prieš metus – 1654 Еur. Taip pat auga registruotų skolų skaičius – dabar jis sudaro beveik 251 tūkst., gruodį buvo sumažėjęs iki 248 tūkst., o pernai birželį šis rodiklis siekė beveik 258 tūkst.
„Skolininkų skaičiaus ir skolų sumos augimas pakankamai tiksliai atspindi bendrą šalies ekonominę situaciją. Pabrangus energijai, šildymui, kurui ir maistui, sparčiai didėjant infliacijai, daugumos gyventojų išlaidos auga sparčiau, nei pajamos, todėl jiems būtina peržiūrėti savo pirkinių krepšelį, – komentuoja kredito biuro „Creditinfo Lietuva» vadovas Aurimas Kačinskas. – Daug metų stebime tendenciją, kad gruodį lietuvių skolos kiek sumažėja – baigiantis kalendoriniams metams gyventojai siekia grąžinti skolas. Tačiau dabar vėl matome, kad įsiskolinimų dinamiką atspindintys rodikliai pradėjo blogėti.»
Kredito biuro vadovo patarimu, siekiant išvengti įsiskolinimų, gyventojams vertėtų atidžiau įvertinti savo įsipareigojimus, suderinti išlaidas su pajamomis. O atsiradus skolų grėsmei, būtina glaudžiai bendradarbiauti su kreditoriais ir aiškiai susitarti dėl skolų gražinimo terminų – tai padėtų išsaugoti finansinę reputaciją ir užtikrinti aukštesnį kreditingumą ateičiai.
Daugiausia skolingi finansiniam sektoriui, mažiausios skolos – tarp telekomunikacijų bendrovių klientų
Net 64,6 proc. visų skolininkų vėluoja atsiskaityti su finansinio sektoriaus įmonėmis, o bendra skolų suma viršija 307 mln. Eur. Tarp jų 6,9 proc. skolingi bankams ir kredito unijoms, o jų skolininkų bendra skolų suma sudaro 192 mln. Eur. 5,6 proc. skolininkų beveik 8 mln. Eur skolingi greitųjų kreditų bendrovėms, 1,6 proc. skolininkų daugiau kaip 3 mln. Eur skolingi lizingo ir vartojimo kreditų įmonėms.
Beveik trečdalis skolininkų (31,8 proc.) vėluoja atsiskaityti su telekomunikacijų bendrovėmis, tačiau jų vidutinė skolos suma yra palyginti nedidelė ir siekia 227 Eur, o bendra skolų suma sudaro beveik 13 mln. Eur. Kiek didesnis vidutinis skolos dydis – 347 Eur – yra tarp komunalinių paslaugų bendrovių klientų, kurie bendrai skolingi beveik 7,5 mln. Eur.
„Palyginti efektyviausiai su skolų grąžinimu tvarkosi telekomunikacijų bendrovės, kurioms labai paprasta nutraukti paslaugų teikimą skolininkams ir tokiu būdu skatinti juos padengti skolas, – sako A. Kačinskas. – Kitą veiklą vykdančios įmonės turi mažiau galimybių paveikti skolininkų elgesį, joms tenka kliautis įprastomis skolų išieškojimo procedūromis.»
Didžiausiomis vidutinėmis skolų sumomis, siekiančiomis 14,7 tūkst. Eur, išsiskiria bankų ir kredito unijų klientai, kurie bendrai skolingi daugiau kaip 192 mln. Eur. Greitųjų kreditų įmonėse vienas skolininkas vidutiniškai skolingas 782 Eur, o bendra įsiskolinimų suma siekia 7,8 mln. Eur.
Didžiausiomis skolomis pasižymi Kauno apskritis, mažiausiomis – Utenos kraštas
Skirtumų pastebima ir analizuojant skirtingose apskrityse gyvenančių skolininkų duomenis. Pvz., didžiausiu neapmokėtų skolų vidutine suma (3528 Eur), tenkančia vienam asmeniui, išsiskiria Klaipėdos apskritis. Palyginti didelėmis vidutinėmis skolų sumomis taip pat išsiskiria Kauno (2678 Eur) bei Telšių (2306 Eur) apskritys, o mažiausiu vidutiniu skolos dydžiu išsiskiria Tauragės (1436 Eur) bei Utenos (1280 Eur) apskričių gyventojai.
Nevienodos ir skolingų gyventojų dalys kiekvienoje apskrityje. Daugiausia skolininkų yra Marijampolės (6 proc. visų apskrities gyventojų skaičiaus) ir Šiaulių (5,9 proc.) apskrityse, toliau rikiuojasi Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Utenos ir Utenos apskritys (po 5,5 proc.). Palyginti mažiau prasiskolinusių žmonių yra Alytaus (4,8 proc.) ir Vilniaus (4,6 proc.) apskrityse.
Pranešimas spaudai