„Lietuvos geležinkeliai“: tranzitas per Baltarusiją turėtų sustoti vasario 7-ąją

Фото BNS/ Юлюса Калинскаса

Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai  trečiadienį pranešus apie geležinkeliais gabenamų krovinių tranzito iš Lietuvos uždraudimą, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atstovas BNS patvirtino, jog bendrovė gavo tai patvirtinantį Geležinkelių transporto tarybos, vienijančios apie 20 įvairių šalių geležinkelių įmonių, raštą. 

Pasak Manto Dubausko, draudimas bus taikomas per Baltarusiją iš Lietuvos gabenti naftos produktus ir trąšas. Jis įsigalios vasario 7 dieną. 

Ar draudimas bus taikomas ne tranzitu gabenamiems kroviniams, jis teigė negalintis pasakyti.

„Lietuvos geležinkeliai“ anksčiau BNS pranešė, kad atmetus į Baltarusiją vis dar grįžtančius tuščius kalio trąšų vagonus, vidutiniškai iš Lietuvos į Baltarusiją nuo vasario 1-osios vyksta apie 18 traukinių per dieną.

„Planuojama, kad vasario mėnesį kas dieną maždaug 30 proc. traukinių (5-6), kertančių Lietuvos-Baltarusijos sieną iš Lietuvos pusės, turėtų sudaryti sąstatai, pakrauti Lietuvos stotyse, o didžioji jų dalis vyktų į Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą“, – rašoma įmonės komentare BNS. 

Pasak bendrovės, Lietuvoje suformuotais sąstatais daugiausiai vežami naftos produktai, trąšos, juodieji metalai.

Kai kurie Lietuvos eksportuotojai savo krovinius teigia jau nukreipiantys per Lenkiją.

Reaguodami į Baltarusijos veiksmus, kai kurie šalies gamintojai jau bando naujus maršrutus per Lenkiją, teigia Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika. Pasak jo, Lietuvos vežėjai galėtų gabenti krovinius vilkikais arba geležinkeliu per Latviją ar Lenkiją.   

„Vienas jų – perkelti dalį krovinių iš geležinkelio į autotransportą ir juo gabenant aplenkti Baltarusiją arba, jei nebūtų uždarytas tranzitas autotransportui, tai kirsti Baltarusiją autotransportu. Kitas sprendimas – aplenkti Baltarusiją ir bandyti geležinkeliu krovinius gabenti per Latviją, tačiau kyla abejonių, ar būtų užtikrintas pakankamas tranzitinių krovinių pralaidumas šiuo maršrutu. Dar viena alternatyva – krovinių gabenimas per Lenkiją, kurį išbandė kai kurie Lietuvos gamintojai“, – teigė jis komentare žiniasklaidai.

V. Šileika sako, kad užtvėrus kelią tranzitui per Baltarusiją gali būti sutrikdytas 2-3 mln. tonų ar net didesnis krovinių srautas iš Klaipėdos uosto. 

„Klaipėdos uostui ir krovos kompanijoms tai reikštų pakankamai didelius praradimus. Šiuo metu į Baltarusiją arba per ją į Kazachstaną, Ukrainą, Rusiją iš Klaipėdos uosto geležinkeliu keliauja apie 2-3 mln. tonų labai įvairaus spektro krovinių: chemijos produktų, trąšų, žemės ūkio produkcijos, metalo gaminių, įrengimų, įvairių krovinių konteineriuose ir kt. Jei dar pridėti autotransportu vežamų krovinių srautą, kuris kerta Baltarusiją, tai krovinių mastas būtų ženkliai didesnis“, – teigia V. Šileika.

Anot jo, neaišku, ar bus stabdomas ir traukinys „Vikingas“, kuriuo į Klaipėdos uostą gabenami konteineriai.  

„Tai bendras Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos projektas, kurio likimas taip pat nėra aiškus. Šiandien šis traukinys pakankamai apkrautas, juo gabenama nemažai konteinerių. Tačiau klausimas, kokia ateitis jo laukia, ar šis traukinys bus įleistas į Baltarusiją ir projektas bus toliau tęsiamas, ar jis taip pat bus sustabdytas“, – sako LJKKA prezidentas.

V. Šileikos teigimu, dėl tokių alternatyvų tiekimo grandinės pabrangtų, todėl natūralu, kad krovinių savininkai pradėtų svarstyti, ar jų gabenimui rinktis Klaipėdos uostą.

Tuo metu Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ tikina, kad toks Minsko žingsnis jai sukeltų problemų.  

„Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas antradienį BNS sakė, jog bendrovė nuolat veža produkciją į Ukrainą per Baltarusijos teritoriją, tad jai tokiu atveju kiltų rimtų problemų.

„Baltarusijai nusprendus nepriimti geležinkelio transporto iš Lietuvos, tai sukeltų rimtų keblumų tiek mums, tiek mūsų klientams. Baltarusijai uždarius sienas, tektų turimus ir būsimus kontraktus su klientais anuliuoti arba produkcijos logistiką nukreipti per Latviją, kas, be jokios abejonės, išaugintų logistikos kaštus bei padidintų finansinę naštą mums ir mūsų klientams“, – komentare BNS sakė įmonės vadovas.

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.