Lietuvos ministrai: būtina stiprinti NATO kolektyvinę gynybą matant hibridines grėsmes

Фото kam.lt

Lietuvos Užsienio, krašto apsaugos ministrai pabrėžia, jog būtina stiprinti NATO kolektyvinę gynybą matant hibridines Rusijos ir Baltarusijos keliamas grėsmes.

Baltijos valstybių ir Lenkijos užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime Rygoje dalyvavę Lietuvos ministrai Gabrielius Landsbergis bei Arvydas Anušauskas akcentavo, kad solidarumas tarp sąjungininkų itin svarbus pastaruoju metu matant Minsko sukeltą migracijos krizę bei bendras Baltarusijos ir Rusijos pratybas „Zapad 2021“, kurios demonstruoja „toliau gilėjančią šių šalių karinę integraciją“.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, susitikime aptartas atgrasymo ir gynybos pajėgumų stiprinimas Baltijos valstybėse bei Lenkijoje, regioninio saugumo iššūkiai. Ministrai sutarė, kad būtina laiku ir pilnai įgyvendinti NATO 2030 darbotvarkės sprendimus, priimtus NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Briuselyje birželio 14 dieną, ypač susijusius su kolektyvine gynyba ir atgrasymu.

Ministerija kacentuoja, jog artėjant NATO strateginės koncepcijos atnaujinimo diskusijoms būtina siekti, kad šis procesas vyktų išlaikant didžiausią dėmesį kolektyvinei gynybai. Taip pat vieningai konstatuota, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir kitų sąjungininkių nuolatinis buvimas regione yra itin svarbus veiksnys patikimam atgrasymui.

„JAV ir kitų NATO šalių karių nuolatinis buvimas yra vienas iš Lietuvos užsienio ir saugumo politikos prioritetų. Atsižvelgiant į augančias karines ir hibridines grėsmes regione, būtina stiprinti karinį bendradarbiavimą“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Pasak URM, ministrai taip pat sutarė, kad „atsižvelgiant į iššūkius iš Rytų“ būtina stiprinti ir NATO partnerysčių politiką, didinant bendradarbiavimą su Ukraina ir Sakartvelu.

Savo ruožtu krašto apsaugos ministras A. Anušauskas akcentavo, kad Minsko sukelta neteisėtos migracijos krizė „davė vertingų pamokų“.

„Ši krizė parodė, koks svarbus yra bendras ir koordinuotas visos valstybės institucijų atsakas. Ji taip pat parodė, koks svarbus yra solidarumas tarp sąjungininkų. Mūsų sąjungininkai supranta, kad tai hibridinė ataka ne tik prieš mūsų regioną, bet ir prieš visą ES. Dėkojame Estijai, Latvijai ir Lenkijai už greitą reakciją ir paramą Lietuvai. Tokia krizė mums visiems yra vertinga pamoka, kaip tokio tipo grėsmėms reikia ruoštis“, – sakė A. Anušauskas.

Jo teigimu, šiuos veiksmus A. Lukašenka derina su Rusija. Ministras kartu pasidžiaugė, kad „savo veiksmus aktyviai derina ir ES bei NATO“, o rugsėjo 7-ąją darbą Lietuvoje jau pradėjo šalies prašymu atvykusi NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis ekspertų komanda.

A. Anušauskas, kalbėdamas apie NATO darbotvarkę, akcentavo būtinybę tęsti gynybos stiprinimą per NATO gynybos planus, vystyti pajėgumus, gerinti jų parengtį, taip pat „išlaikyti ir nemažinti 2 proc. nuo BVP gynybos biudžeto“, derinti NATO ir ES keliamus reikalavimus.

„Ypatingai svarbus regioninis Baltijos šalių ir Lenkijos bendradarbiavimas. Bendri įsigijimai, pajėgumų planavimo sinchronizavimas, keitimasis žvalgybine informacija yra svarbios bendradarbiavimo kryptys“, – pridūrė A. Anušauskas.

Susitikimas Rygoje yra pirmas tokio formato renginys, kuriuo siekiama plėtoti  Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos konsultacijas ir koordinaciją saugumo ir gynybos klausimais.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.