Lietuvos ūkininkai Briuselyje reikalauja suvienodinti tiesiogines išmokas

Nuotrauka ŽŪR/ facebook.com

Daugiau kaip pusantro šimto Lietuvos ūkininkų ketvirtadienį surengė protesto akciją Briuselyje, reikalaudami, kad jų gaunamos tiesioginės išmokos pasiektų Europos Sąjungos (ES) vidurkį.

Į demonstraciją Belgijos sostinėje žemdirbiai susirinko prieš ES vadovų derybas dėl 2021-2027 metų bendrijos biudžeto.

Šiuo metu lietuvių tiesioginės išmokos siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis yra apie 259 eurus.

Pagal Europos Komisijos siūlymus, 2027 metais lietuviai gautų kiek daugiau nei 200 eurų, o tai sudarytų 78 proc. vidurkio.

Demonstrantus  aplankiusį prezidentą Gitaną Nausėdą ūkininkai ragino reikalauti spartesnio išmokų vienodinimo.

„Mūsų reikalavimas, kad suvienodintų mums išmokas“, – į prezidentą kreipėsi Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas, Prienų rajono ūkininkas Jonas Vilionis.

„Tas pasiūlymas, kuris šiuo metu yra pateiktas – 78 procentai iki 2027 metų – jūsų netenkina?“, – perklausė G. Nausėda.

Išgirdusi klausimą, minia pradėjo skanduoti: „Šimtą, šimtą, šimtą!“.

G. Nausėda ūkininkams sakė, kad tikėtis visiško suvienodinimo artimiausiu metu nerealu, bet žadėjo viršūnių susitikime priminti dar 2013 metais duotą pažadą, kad 2021 metais išmokos pasiektų 196 eurus.

„Mes jiems bedame pirštu, kad yra dar 2013 metų Europos Vadovų Tarybos pažadas 196 eurus taikyti jau nuo 2021 metų, ir nuo to atsispiriant mes galime eiti link šimto procentų. Kokiu tempu, čia jau skonio klausimas, bet mes negalime laukti tokiu tempu kaip dabar, kad 2040-kažkelintais metais (būtų suvienodinta),“, – kalbėjo prezidentas.

Nešini Lietuvos vėliavomis, demonstrantai laikė plakatus lietuvių ir anglų kalbomis, kuriuose reikalaujama nelaikyti jų antrarūšiais piliečiais ir nutraukti diskriminaciją, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija.

„Tokiomis nevienodomis sąlygomis, kada ir gamta skriaudžia, mes jau nebegalime konkuruoti“, – BNS sakė Danutė Karalevičienė, ūkininkaujanti Varėnoje.

„Mūsų pagrindinis reikalavimas – nediskirminuoti Baltijos šalių išmokose. Mūsų sąnaudos dar didesnės nei kitose šalyse, kurios labiau modernizavosi“, – kalbėjo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis.

Briuselio pareigūnai teigia, kad 196 eurų tikslo nepavyko pasiekti, nes per šį laikotarpį Lietuvoje gerokai išaugo dirbamos žemės plotai, o suma buvo nustatyta pagal 2009 metų duomenis.

Europos Komisija išmokas žemės ūkiui siūlo sumažinti maždaug 5 proc. – tai daroma nelikus Britanijos įnašo ir norint daugiau lėšų skirti naujiems iššūkiams, tokiems kaip migracija, klimato kaita ar bendra gynybos politika.

Dėl karpymo kaimo plėtros programa Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, neteks maždaug ketvirtadalio paramos, lyginant su dabartiniu biudžetu. 

Оставить комментарий/ Parašyti nuomonę

avatar
600