LRTK žiniasklaidai prilygino dalį vaizdo tinklaraštininkų

Фото: pixabay.com

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) patvirtino gaires vaizdo tinklaraštininkams, prilygindama vadinamuosius vlogerius audiovizualinei žiniasklaidai.

Kaip ketvirtadienį pranešė LRTK, gairės patvirtintos atsižvelgus į sausį viešose konsultacijose dėl projekto išsakytas pastabas – dokumente aptarti reikalavimai, kurie bus taikomi paslaugų tiekėjams, be kita ko nustatant jiems prievolę žymėti programas, reklamą ar rėmimą, skelbti žymėjimą dėl amžiaus cenzo.

Gairėse nustatyta, jog „Youtube“ ar kitos dalijimosi vaizdo medžiaga platformos bei „bet kokios kitos audiovizualinės paslaugos“, kurių atžvilgiu paslaugų tiekėjas turi redakcinę atsakomybę, „gali būti laikomi audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis, net jeigu jie yra siūlomi per vaizdo dalijimosi vaizdo medžiaga platformą, kuriai paprastai netaikoma redakcinė atsakomybė“.

Tai galiotų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, kurie priklauso Lietuvos jurisdikcijai.

Tai reiškia, kad vlogeriai turės laikytis Visuomenės informavimo bei Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymuose nustatytų reikalavimų, dabar taikomų televizijoms ir kitai audiovizualinei žiniasklaidai.

Tarp šių reikalavimų – ir privalomi turinio žymėjimai „N-7“, „N-14“, „S“, netaikant laiko ribojimų, taip pat ir įprasti reikalavimai reklamai. Ši turi būti aiškiai atpažįstama, žiūrovai apie ją turi būti informuojami tiek ženklu, tiek ir žodžiu, nepakanka tik ją apibūdinti vaizdo įrašo apraše. Programos rėmėjai taip pat turės būti nurodomi jos transliavimo metu, pateikiant logotipą, informuojant ir panašiai. Reklamuojant prekes, bus privalomas žymėjimas „P“.

Taip pat jie turės pranešti apie savo veiklą LRTK.

„Atsisakyta 50 tūkst. sekėjų skaičiaus, kurį LRTK siūlė nustatyti kaip ribą, nuo kurios galėtų būti reguliuojami paslaugų teikėjai. Gairės bus nukreiptos į „reikšmingą sekėjų skaičių turinčius ir programų peržiūrų skaičių“ renkančius paslaugų teikėjus (kanalus)“, – teigia komisija.

Ji akcentuoja, kad gairės galios tik turiniui, įkeltam po jų įsigaliojimo.

LRTK teigia, jog rengiant gaires vadovautasi pernai į nacionalinę teisę perkeltos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į tai, jog vaizdo įrašai „Youtube“, „Facebook“, „TikTok“ ar kitose platformose tampa vis populiaresni, svarbesni, jų autoriai daro didelę įtaką sekėjams.

Akcentuojama, kad pagrindiniai audiovizualinės žiniasklaidos požymiai yra tai, jog programos teikiamos informavimo, pramogų ar švietimo tikslais, redakcinė atsakomybė tenka paslaugos teikėjui, kuris vykdo ūkinę veiklą. Nustatoma, kad paslaugos teikėjo auditorija turi būti „plačioji visuomenės dalis“, o jai daromas „akivaizdus poveikis“. 

Pasak LRTK, reikšmingą sekėjų skaičių turintys kanalai turėtų būti per metus pripažįstami užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų tiekėjais. Būtent taip traktuoti, anot LRTK, vlogerius reikėtų dėl to, jog tik tiesioginės transliacijos be galimybės įrašus peržiūrėti vėliau, pagal vartotojo prašymą renkantis iš siūlomo katalogo jam parankiu laiku, yra labai retos.

Vis dėlto gairėse nurodyta, kad tam, jog vaizdo medžiaga ir įrašai būtų laikomi audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis, jie turėtų būti „iš esmės panašūs į televizijoje transliuojamas programas“. Be kita ko, siūloma nelaikyti žiniasklaidos paslaugomis įvairių kanalų specializuotoms auditorijoms – kaip nurodo komisija, tai galėtų būti, pavyzdžiui, viešbučių virėjai, iliuzionistai.

Dar vienas požymis, jog programa skirta plačiai auditorijai, anot gairių, galėtų būti „finansinių investicijų į siūlomą turinį suma“, o užsakomųjų audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų požymis būtų prekių rodymas, azartinių žaidimų reklama, arba rėmimas kanaluose.

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis būtų nelaikoma švietimo įstaigų mokymo, akademinio rengimo, įvairių kultūrinių įstaigų ar meno kūrėjo statusą turinčių asmenų turinys, kai šie pristato kūrybą. Juo nebūtų laikomas ir politinių partijų, pristatančių savo veiklą, įmonių, pristatančių savo produkciją, turinys, taip pat fizinių asmenų turinys, kai šie pristato įvairius savo pomėgius ir pan., kai tai iš esmės neturi įtakos nuomonės formavimui ar iš to negaunama komercinės naudos. 

LRTK siūlymus kritikavo didžiausią „Youtube“ auditoriją Lietuvoje turintis vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas ir kiti jo kolegos. jie tokį LRTK siekį vadino neargumentuotu ir teisiškai nepagrįstu bei sunkiai įgyvendinamu praktiškai. Anot S. Malinausko, turinio cenzūravimo ar reitingavimo „Youtube“ tinkle netaiko kitos valstybės. 

LRTK tikina, kad panaši vlogerių, teikiančių audiovizualines žiniasklaidos paslaugas, priežiūra yra ir kitose Europos šalyse – Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Ispanijoje.

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.