Migrantų instrumentalizavimas ir Ukrainos pabėgėlių krizė verčia persvarstyti migracijos politiką

Nuotrauka Sauliaus Žiūros/ vilnius.lt

Dėl valstybės remiamo migrantų instrumentalizavimo, kuriuo siekiama destabilizuoti ES, ir dabartinio karo Ukrainoje, sukėlusio precedento neturintį pabėgėlių antplūdį, reikia peržiūrėti Europos migracijos politiką. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) primygtinai teigia, kad siekiant bendrai reaguoti į pabėgėlių krizes būtinas valstybių narių solidarumas ir naštos pasidalijimas. Kartu EESRK pabrėžia, kad reikia užtikrinti migrantų saugumą ir žmogaus teises.

Birželio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje EESRK nuomonėje dėl migrantų instrumentalizavimo nariai pabrėžė, kad ES atsakas į naudojimąsi migrantais kaip įrankiu turėtų būti grindžiamas bendra, solidaria ir nuoseklia migracijos politika.

Būsimas ir labai laukiamas specialus šios srities reglamentavimas turėtų užtikrinti solidarumu grindžiamą atsakomybės pasidalijimą tarp valstybių narių ir numatyti greitas perkėlimo procedūras.

Migracijos krizė prie ES išorės sienos su Baltarusija nebuvo pirmasis tokio pobūdžio atvejis: tokios valstybinės strategijos, kuriomis siekiama pasinaudoti migracijos srautais, buvo taikomos ir anksčiau, pavyzdžiui, panašų piktnaudžiavimą prie ES sienos su Graikija vykdė Turkija, o prie Ispanijos ir Italijos sienų – Marokas.

Būtent dabar, Rusijos Federacijai pradėjus karą prieš Ukrainą, kuris lėmė didžiulį pabėgėlių antplūdį, tapo labai aišku, kad migracija daro poveikį visoms valstybėms narėms. Atsižvelgiant į tai, reikėtų pakeisti naująjį Migracijos ir prieglobsčio paktą, kad būtų įgyvendinti būtini sisteminiai pokyčiai, sudarantys sąlygas plėtoti racionalią, teisėmis grindžiamą ES prieglobsčio ir migracijos politiką.

Šiuo klausimu EESRK narys ir nuomonės pranešėjas Stefano Palmieri pabrėžė, kad ES turi parengti tvarią migracijos ir prieglobsčio strategiją, grindžiamą žmogaus teisių laikymusi, skaidrumu ir bendradarbiavimu: ES ir jos valstybės narės anksčiau neveiksmingai reaguodavo į migrantų instrumentalizavimą, tačiau Baltarusijos atveju tai joms pavyko. Dabar būtina toliau siekti konsoliduoti Europos Sąjungos reputaciją, kad ji geba suteikti humanitarinę pagalbą ir užtikrinti žmogaus teisių laikymąsi.

Instrumentalizavimo aukomis tapusių migrantų apsaugos užtikrinimas

Kalbėdamas apie „hibridines grėsmes», kurias kelia trečiosios šalys siekdamos išbandyti ES vienybę, EESRK narys ir nuomonės bendrapranešėjis Pietro Vittorio Barbieri pažymėjo, kad žmonės yra ne grėsmė, o šios taktikos aukos: Grėsmes kelia geopolitinis nestabilumas prie ES sienų, o ne prekybos žmonėmis aukos.

Įrankiais tapę migrantai yra labai pažeidžiami ir jiems reikia apsaugos. Migrantams teikiama valstybių narių humanitarinė pagalba turi atitikti standartus, kurių reikalaujama pagal ES teisę, laikantis įsitvirtinusios pažeidžiamų asmenų rėmimo praktikos.

Atsižvelgdamas į tai, EESRK primygtinai rekomenduoja užtikrinti teisingą, visapusišką ir neatidėliotiną instrumentalizuojamų migrantų teisių pripažinimą, vengiant pilkųjų zonų ar administracinio netikrumo situacijų.

Holistinė ir darni migracijos sistema, grindžiama valstybių narių solidarumu, gali ateityje užkirsti kelią tokiems mėginimams ir šalinti grėsmes Sąjungos saugumui ir stabilumui.

@EESC_PRESS

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован. Обязательные поля помечены *