Minint Žalgirio mūšio metines, Vilniuje apdovanoti geriausi sausumos pajėgų kariai

Nuotrauka BFL/ Paulius Peleckis

Minint Žalgirio mūšio 610-ąsias metines, prie Vilniaus gynybinės sienos bastėjos trečiadienį pagerbti geriausi šių metų Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų kariai.

Speciali komisija iš 21 kandidato atrinko tris nugalėtojus – tai Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės štabo viršininkas majoras Skomantas Povilionis, Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ žvalgybos kuopos kuopininkas viršila Algirdas Kuckailis ir Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono 2-osios inžinerijos kuopos kuopininkas viršila Vitalijus Panovas. 

Dėl pasiektų aukštų rezultatų jiems įteiktos stilizuotos Sausumos pajėgų vėliavos su atkurtais XV amžiaus ieties antgaliais.

Nuotrauka BFL/ Paulius Peleckis

Rikiuotėje susirinkę kariai simbolizavo skirtingus sausumos pajėgų istorijos etapus, pradedant XIV amžiumi ir baigiant šių dienų ekipuote.

„Tikriausiai mūsų genuose yra užkoduotas kovingumas, pareiga ginti savo tėvynę. Matėme ir okupacijos laikotarpiu, kada partizanai ryžtingai gynė Lietuvą. Didžiuojuosi mūsų kariais, kurie puikiai apibūdinami tarnaudami tarptautinėse misijose, pratybose“, – per renginį kalbėjo krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas.

„Kai mes švenčiame pergalės dienas, man atrodo, yra didelė prasmė jas švęsti, jog prisimintumėme tuos dalykus, kurie atvedė prie pergalių, kad užprogramuotumėme save ir ateities pergalėms, jei reikėtų – ar kovos lauke, ar kasdieniame gyvenime“, – teigė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu apdovanotas karo istorikas Valdas Rakutis pabrėžė, kad Žalgirio mūšyje įvyko esminis persilaužimas pustrečio šimto metų trukusiame kare.

Pasak karo istoriko, iš visų baltų tautų, kurios gyveno šioje vietoje, vieninteliai lietuviai sugebėjo atsilaikyti ir sukurti visavertę savo valstybę, o sėlių, žiemgalių, kuršių, prūsų, jotvingių neliko.

„Nereikia galvoti, kad kariuomenė geriausiai vystosi taikos metais, priešingai, kariuomenė geriausiai vystosi tada, kai jai gresia nuolatinis pavojus, kada visa tauta skyrė pastangas savo gynybiniams pajėgumams vystyti, kada karta iš kartos kariai įgauna tam tikrus gebėjimus ir sugeba juos perduoti sekančiai kartai, tada atsiranda gebėjimas priimti inovacijas, priešų taktiką. Kada sugebame ne tik gintis, bet ir pulti (…) štai tada ir susikuria Lietuvos kariuomenės legenda“, – sakė V. Rakutis.

Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Raimundas Vaikšnoras atkreipė dėmesį, kad Lietuvos saugumui labai svarbi ir NATO sąjungininkų parama. 

„Mes sukūrėme vieningą mechanizmą, kuris visuomet pasiruošęs ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Be abejo, vieniems tai padaryti būtų nemažas iššūkis, todėl sąjungininkų, Vokietijos vadovavimas priešakinių pajėgų grupės buvimas čia, JAV karių buvimas čia, kitų šalių karių buvimas Lietuvoje užtikrina saugumą ir potencialaus agresoriaus atgrasymą“, – sakė generolas.

Anot vertinimo komisijos nario sausumos pajėgų vyriausiojo puskarininkio seržanto majoro Dariaus Masiulio, renkant geriausius karius atsižvelgta į jų fizinį pasirengimą, rezultatus kovinio šaudymo pratybose, aktyvumą, iniciatyvumą ir ištikimybę savo šaliai, kariuomenei bei bendražygiams.

Nominuotieji kariai tarnauja daugiau kaip 20 metų Lietuvos kariuomenėje. Ypatingas dėmesys skirtas jų motyvacijai tarnauti, veikloms ne tarnybos metu, o pandemijos iššūkiai lėmė ir skirtingą lyderystės kartelę.

„Šiuo metu ypač reikėjo greitų sprendimų, gebėjimo veikti kartu su civilinėmis institucijomis, nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, oro uostais, kur mūsų karių buvo paprašyta suteikti pagalbą, reguliuoti srautus, informuoti grįžtančius Lietuvos Respublikos piliečius“, — BNS sakė D. Masiulis.

„Stiprus lyderis ne tik nurodo, bet ir sugeba paaiškinti, pateikti informaciją, kodėl to reikia“, – sakė jis.

XV amžiaus metraščiai žymi, kad į Žalgirio mūšį Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas atvedė 40 pulkų, naudojusių raudonas vėliavas. Ant 30 iš jų buvo išsiuvinėtas šarvuotas raitelis su iškeltu kalaviju, 10 vėliavų turėjo išsiuvinėtus ženklus, dabar žinomus kaip Gediminaičių stulpus. 

Pirmą kartą oficialiai per Sausumos pajėgų dieną 2005 metais Katedros aikštėje iškelta vėliava su Gediminaičių stulpais yra oficiali šio karinio vieneto vėliava.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.