Nelygybė ir socialinė atskirtis išlieka Lietuvos problema

Фото BFL/Томас Урбеленис

Lietuvoje pastaraisiais metais įvyko teigiamų ekonominių pokyčių, tačiau pajamų nelygybė ir skurdo rizika išlieka šalies problema, kurios Lietuva negali nepaisyti, teigia Europos Komisija (EK).

Europos Komisija trečiadienį paskelbė ataskaitą, kurioje analizuoja Lietuvos patiriamus ekonominius ir socialinius iššūkius.

„Lietuvos fronte nieko naujo. Nors iš pirmo žvilgsnio Lietuvos ekonomikos sveikata atrodo neblogai, tyrimai visai geri, tačiau ilgalaikės lėtinės ligos, tokios kaip skurdas, nelygybė, socialinė atskirtis, švietimo, sveikatos sistemų problemos nesitraukė ir jeigu bus uždelstos, gali turėti ilgalaikių pasekmių“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

EK: būtina tobulinti mokesčių sistemą 

Europos Komisija teigia, kad 2019 metais Lietuvos viešieji finansai iš perteklinių tapo subalansuotais. Tai įvyko dėl darbo jėgos apmokestinimo sumažinimo, „kuris nebuvo visiškai kompensuotas kitomis mokesčių priemonėmis“. Nepaisant tam tikrų žingsnių plečiant mokesčių bazę, ir toliau nėra išnaudojamos mažiau kenkiančio ekonomikos augimui apmokestinimo galimybės.

„Mokesčių surinkimą gerinančių priemonių efektyvumas išlieka nedidelis, o pridėtinės vertės mokesčio surinkimo atotrūkis Lietuvoje išlieka vienas aukščiausių Europoje. Palyginti nedidelės biudžeto pajamos, mažas mokesčių sistemos progresyvumas, apmokestinimo formų ir išimčių įvairovė riboja viešuosius išteklius ir daro mokesčių sistemą mažiau teisingą, o trūkumai biudžeto išlaidų planavimo sistemoje mažina viešųjų išlaidų efektyvumą“, – rašoma EK pranešime. 

Skurdo ir atskirties mažinimo priemonės nepakankamos 

Lietuva ėmėsi priemonių mažinti skurdą, tačiau, pasak Briuselio, vertinant skurdo ir socialinės atskirties riziką, pajamų nelygybę ir mokesčių bei išmokų sistemos poveikį mažinant skurdą Lietuva vis dar priskiriama grupei ES šalių, kuriose situacija vertinama kaip kritinė.

„Lietuvoje ekonominio augimo vaisiais vis dar dalijamasi netolygiai: nepaisant pozityvių pasikeitimų paskutiniaisiais metais, pajamų nelygybės ir skurdo rizikos rodikliai Lietuvoje išlieka aukšti“, – pranešime teigia A. Pranckevičius. 

Skurdo ir socialinės atskirties rizika ypač aukšta bedarbių, žmonių su negalia, senyvo amžiaus asmenų, tėvų, vienų auginančių vaikus, grupėse. Šią riziką didina ribota prieiga prie viešųjų paslaugų, pavyzdžiui, slaugos ir socialinių paslaugų. 

Pasak ataskaitos, didėjant darbo jėgos su žemais įgūdžiais imigracijai iš trečiųjų šalių, išsilavinusių darbuotojų emigracija tęsiasi, taip pat išlieka problemų su ilgalaikių bedarbių ir pažeidžiamų visuomenės grupių integracija į darbo rinką.

Europos Komisijos vertinimu, bendras Lietuvos ekonomikos augimas slepia didėjančius socialinius ir ekonominius skirtumus regionuose.

Švietimo reforma lėta, sveikatos padėtis viena prasčiausių ES

Europos Komisijos vertinimu, švietimo reforma Lietuvoje vyksta lėtai, trūkstant koordinavimo ir ilgalaikės strategijos, kaip didinti švietimo įstaigų tinklo efektyvumą.

„Mažėjant moksleivių ir studentų skaičiui, o pedagogams senstant, darosi vis sunkiau užtikrinti efektyvų ir kokybišką ugdymą, ypač kaimo vietovėse. Lietuvos moksleivių pasiekimai išlieka žemesni už ES vidurkį, o vaikai iš pažeidžiamų visuomenės grupių susiduria su nevienodomis galimybėmis gauti visavertį ugdymą. Suaugusiųjų dalyvavimas švietimo programose išlieka žemas“, – sako vykdomoji Europos Sąjungos institucija.  

EK teigia, kad nors Lietuva ėmėsi priemonių sveikatos priežiūros prieinamumui gerinti, tačiau Lietuvoje žmonių sveikata lieka viena prasčiausių, o mirštamumas nuo pagydomų ir išvengiamų ligų – vienas aukščiausių ES. 

EK: aplinkosaugos tvarumas žemas 

Šiais metais daug dėmesio šalies ataskaitoje skiriama aplinkosaugos tvarumui, kuris Lietuvoje esąs žemas. Tą, pasak Komisijos, lemia didėjantis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ypač transporto sektoriuje, intensyvus resursų naudojimas ekonomikoje, silpna teršėjų kontrolė, maži aplinkosaugos mokesčiai ir lėtas žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas. 

Atsižvelgdama į ataskaitą Lietuva ruoš nacionalinę reformų programą, kurią pateiks Europos Komisijai balandžio pabaigoje. Gegužę EK pateiks šalims skirtas rekomendacijas. 

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.