Pietryčių Lietuvoje pusė gyventojų nežiūri lenkiškų televizijos kanalų – tyrimas

Фото pixabay.com

Buvusios Vyriausybės iniciatyva pietryčių Lietuvoje pradėjus retransliuoti Lenkijos televizijų kanalus pusė gyventojų jų nežiūri, dalis renkasi rusiškus, atskleidė tyrimas.

Susisiekimo ministerijos užsakymu pernai atliktos apklausos duomenimis, 46 proc. tikslinės auditorijos atsakė, kad žiūri mažiausiai vieną iš šešių lenkiškų televizijos kanalų, 23 proc. teigė išvis jų nežiūrintys, 31 proc. tvirtino, jog žiūri ne dažniau nei kartą per mėnesį.

Pasak Vyriausybės kanceliarijos patarėjo Romano Judino, du pastaruosius atsakymus galima sumuoti, nes tokį retą žiūrėjimą galima prilyginti nežiūrėjimui.

Į klausimą, kodėl nežiūri lenkiškų televizijų, 39 proc. pietryčių Lietuvos gyventojų atsakė, kad renkasi Rusijos kanalus, 30 proc. tvirtino, jog žiūri lietuvišką televiziją.

Šie apklausos rezultatai trečiadienį pateikti per bendrą Seimo Kultūros bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdį, skirtą aptarti dezinformacijos ir propagandos poveikį informaciniam laukui pietryčių Lietuvos regione.

„Situacija dėl vakcinacijos parodo, kad nors mes daug darome su tautinėmis mažumomis, jų integravimu, bet susiduriame su faktu, kad pasiekti to rezultato, kurio norėtume pasiekti, nelabai pavyksta“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

R. Judinas atkreipė dėmesį, kad 2017 metais darytas tautinių bendrijų atstovų žiniasklaidos vartojimo tyrimas parodė ir tam tikrą galimybių langą. Mat 92 proc. respondentų tvirtino vartojantys lietuvišką mediją, beveik 80 proc. – ir Rusijos žiniasklaidos kanalus.

„Vertinant įtaką galbūt skaičiai būtų kiti, bet tai parodo galimybių langą, kurį būtų galima geriau išnaudoti“, – sakė jis.

Rytų Europos studijų centro analitikas Andrius Prochorenko teigė, kad jų tyrimai atskleidė, jog nėra labai svarbu sumažinti rusiškos informacijos kiekį Lietuvoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms, bet būtina suteikti alternatyvą, nes turėdami alternatyvių žinių žmonės ima keisti nuomonę.

„Kalbant apie alternatyvas, labai svarbu ne tik alternatyva kaip faktas, nauja atsiradusi programa ar kanalas, bet ir jo įdomumas yra svarbu“, – trečiadienį akcentavo kultūros ministras S. Kairys.

Buvęs Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Mantas Martišius taip pat sakė, kad tautinių bendrijų atstovai renkasi žiūrėti rusiškas televizijas dėl pramoginių laidų.

„Mes žaidžiame žemesnėje lygoje, – teigė jis. – Žmonės nori geros pramogos. Per Rusijos televizijas jie žiūri filmus, pramogines laidas, o jas bežiūrėdami užkimba ir ant kito kabliuko.“

Pasak R. Judino, Rusijos informacijos kanalai apie Baltijos valstybes formuoja tam tikrus naratyvus savo žiūrovams: neva tautinės bendrijos čia išstumtos iš valstybės gyvenimo, kad Baltijos šalyse kryptingai naikinamas švietimas tautinių bendrijų kalbomis, kad čia niekinama istorinė atmintis, susijusi su Didžiuoju Tėvynės arba Antruoju pasauliniu karu, šlovinami fašistai, kad Rusija gina tikrąsias tradicines vertybes, o Lietuva yra žlunganti valstybė, kuri vykdo didžiųjų galių primestą antirusišką politiką ir dėl to kenčia.

„Dar vienas naratyvas – kad Rusija nuosekliai gina ne tik rusų, bet visų tautinių bendrijų interesus. Rusija leidžia sau prisiimti tokį nuskriaustųjų, silpnųjų gynėjos vaidmenį ir taip formuoja savo politinę darbotvarkę“, – teigė Vyriausybės kanceliarijos atstovas.

Anot jo, rusiškoje žiniasklaidoje taip pat kartojasi mintis apie karinį, technologinį, ekonominį pranašumą prieš Vakarus.

„Suprask, kad Rusija gerokai pranašesnė už Vakarus, ir turėtumėt suprasti, su kuo rinktis draugauti“, – sakė R. Judinas.

Regioninės televizijos „Aidas“ vadovas Česlovas Rulevičius parlamentinių komitetų nariams pristatė sumanymą sukurti specialų TV kanalą pietryčių Lietuvai.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.