Pradeda veikti bendras emocinės paramos linijos telefonas 1809

Nuotrauka pixabay.com

Nuo ketvirtadienio pradeda veikti bendras nemokamas emocinės paramos linijos telefonas 1809, pranešė Vyriausybė.

„Kad galėtų teikti tokią aktualią šiuo metu pagalbą, savo jėgas suvienijo „Vilties linija“ suaugusiems, „Pagalbos moterims linija“, taip pat „Jaunimo linija“, „Vaikų linija“ ir „Sidabrinė linija“ senjorams“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė Visuomenės informavimo grupės vadovas, premjero patarėjas Giedrius Surplys.

Kaip trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, skambinantieji numeriu 1809 į atitinkamas linijas bus nukreipiami pagal jų grupes.

Pasak jo, ši emocinės pagalbos priemonė rengiama kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip pat bendradarbiaujant su emocinės paramos linijomis.

Dažniau kreipiamasi dėl savęs žalojimo

Emocinę paramą vaikams teikiančios „Vaikų linijos“ vadovas, psichologas Robertas Povilaitis sako, kad, lyginant keturias karantino savaites ir keturias savaites prieš jį, pastebimas beveik perpus sumažėjęs sulaukiamų skambučių skaičius.

„Buvo 16468 bandymai paskambinti, iš kurių atsiliepėme į 12095 skambučius. Keturios karantino savaitės: bandymų paskambinti buvo 7774, iš kurių atsiliepėme į 5495. Tai kas septintas skambutis, į kurį atsiliepėme iš pirmo karto“, – sakė R. Povilaitis.

Anot jo, tą lėmė kelios priežastys. Pirmiausia, dėl karantino didžiąją dalį laiko praleidžiant namuose su tėvais vaikai turi mažiau galimybių būti vieni ir skambinti į pagalbos liniją, antra – sumažėjo skambučių, kuriais tikrinama organizacijos veikla, išdykaujama. Dėl to taip pat pailgėjo fiksuojama vidutinė pokalbio trukmė.

„Pokalbio trukmė, kuri buvo iki karantino 2 minutės ir 42 sekundės, ji pailgėjo iki 4 minučių ir 17 sekundžių“, – pasakojo „Vaikų linijos“ vadovas.

Kaip pasakoja R. Povilaitis, nors dominuojančios temos išlieka beveik nepakitusios, stebimi „tam tikri poslinkiai“.

„Mintys apie savižudybę buvo penktoje vietoje, dabar kyla į antrą vietą. Santykiai su tėvais buvo antroje vietoje, dabar pakilo į pirmą.(…) Didžiausias šuolis įvyko dėl savęs žalojimo – iš 17 vietos į šeštą“, – kalbėjo psichologas.

„Ką tai reiškia? Tai reiškia emocinį skausmą ir bandymą jį malšinti tokiomis priemonėmis. (…) Sunkumai, kuriuos turėjo vaikai, jie niekur nedingsta, kai kurie aštrėja“, – pridūrė jis.

Psichologas taip pat pastebi, kad rečiau kalbama apie patyčias.

Mažiau kreipimųsi dėl smurto artimoje aplinkoje

Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė sako, kad į moterims skirtą pagalbos liniją per karantiną skambinančiųjų ženkliai nepadaugėjo, tačiau dažniau skambinama pakalbėti apie koronavirusą.

Pasak jos, šiuo metu Lietuvoje veikia 16 specializuotos kompleksinės pagalbos centrų, kurie teikia pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje.

„Nors paskutiniu metu girdime iš policijos pareigūnų pasisakymų, kad smurto aplinkoje daugėja, bet jei žiūrėtume į centrų statistiką, tas padidėjimas nėra ryškus. (…) Kai prasidėjo karantinas, pranešimų skaičius iš policijos krito“, – kalbėjo J. Šeduikienė.

„Kame priežastys? Manau, kad iškvietimų policija gauna daugiau, tačiau nepradedami ikiteisminiai tyrimai. Ir jei jis nepradedamas, informacija apie nukentėjusįjį nėra perduodama specializuotos kompleksinės pagalbos centrui“, – pridūrė ji.

Pasak jos, karantino metu sumažėjo ir asmeniškai į centrus besikreipiančių žmonių skaičius.

„Anksčiau, smurtautojui išvykus, galima buvo pasiskambinti į mūsų centrą ir pasikalbėti, šiuo atveju, kada smurtautojas yra šalia tavęs, mūsų centrai ir įvardija, kad moterys bijo kreiptis“, – sakė J. Šeduikienė.

Lietuvoje dėl koronaviruso epidemijos nuo kovo 16 dienos paskelbtas karantinas. Šiuo metu jis galioja iki balandžio 27 dienos imtinai. 

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.