Prezidentas G. Nausėda siūlo įstaigas vertinti pagal jų atsparumą korupcijai

Nuotraukos autorius Robertas Dačkus/ lrp.lt

Prezidentas Gitanas Nausėda viešosioms konsultacijoms teikia naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatymą: įstaigos būtų vertinamos pagal atsparumą korupcijai, o šie duomenys – skelbiami viešai, daugiau atsakomybės numatoma ir institucijų bei įstaigų vadovams.

„Korupcijos rizikos daro ne tik ekonominę žalą, kurią galima išreikšti milijardais eurų, bet daro žalą ir valstybės demokratijai. Projekte siūloma reformuoti daug metų veikiantį Korupcijos prevencijos įstatymą, kad dėmesys būtų skirtas prevencijai, kad mes kovotume ne su pasekmėmis, o puikiai suvaldytume rizikas“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Prezidentūroje sakė šalies vadovo patarėjas Darius Kuliešius.

Anot jo, reikalingas „ne fragmentinis, o sisteminis požiūris“ į korupcijos prevenciją.

Naujos redakcijos įstatyme numatoma, kad reguliariai būtų nustatomas įstaigų ar institucijų atsparumo korupcijai lygis. Jis atskleistų, kokias priemones įstaiga taiko kovodama su korupcija, ar jos yra kokybiškos ir praktiškai pritaikomos. Be to, jame atsispindėtų šių priemonių įgyvendinimo rezultatai.

Atsparumo korupcijai lygio nustatymą atliktų pačios įstaigos arba institucijos, kurioms jos yra pavaldžios. Vertinimo kriterijus, tvarką bei periodiškumą nustatytų Vyriausybė.

Įstaigos ar institucijos atsparumo korupcijai rezultatai būtų skelbiami viešai.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), remiantis naująja įstatymo redakcija, analizuotų ir apibendrintų įstaigų ar institucijų įsivertinimą bei apie tai informuotų visuomenę.

STT taip pat turėtų teisę pati atlikti konkrečios įstaigos ar institucijos atsparumo korupcijai lygio nustatymą.

„Atsparumo korupcijai lygio nustatymas – viena pagrindinių šio įstatymo naujovių. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad pirmieji ir pagrindiniai, kurie turėtų taikyti šitą įrankį, tai būtų pačios institucijos. (…) STT įsiterpimas būtų paskutinė priemonė, jei pačioms institucijoms (…) nepakaktų noro ar valios principingai, skaidriai, atvirai pasidaryti tą vertinimą. Mūsų vaidmuo – daugiau metodinės pagalbos“, – spaudos konferencijoje kalbėjo STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė.  

Be kita ko, įstatyme numatoma, jog įsivertinimo rezultatai galėtų turėti įtakos įstaigos finansavimui.

Taip pat siūloma įtvirtinti didesnę vadovų atsakomybę – jie turėtų užtikrinti, jog įstaigoje tinkamai ir nepriklausomai įgyvendinama korupcijos prevencija. Į tai būtų atsižvelgiama vykdant jų veiklos vertinimą. Apie nepakankamus ar netinkamus įstaigos ir jos vadovo veiksmus kuriant korupcijai atsparią aplinką galėtų būti skelbiama viešai.

„Ta atsakomybė, ta iniciatyva yra perkeliama vadovams, viešojo sektoriaus institucijų, organizacijų vadovams. Jiems yra pareiga, teisė, atsakomybė sukurti savo organizacijose tokį rizikų valdymo standartą, kad jis būtų ir skaidrus, ir viešas, ir pamatuojamas“, – teigė D. Kuliešius.

„Vadovų pareiga, kad standartas būtų tiek įrodymai, kad jis yra įgyvendintas, tiek būtų nepriklausomai audituotas, patikrintas“, – pridūrė jis.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi asociacijos „Investor‘s Forum“ vadovė Rūta Skyrienė teigė įstatymo projektą vertinanti teigiamai, tačiau pabrėžė, kad jis kelia ir tam tikrų tikrų klausimų.

„Tarkim, kad ir ta atsakomybė, kuri perkeliama vadovams – iš kur jie paims kompetencijas? Manau, čia reiktų daug dėmesio skirti švietimui ir mokymui“, – sakė ji.

Anot nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo, šis įstatymas yra „puiki pokalbio apie tai, kaip turi atrodyti Lietuva ateinantį dešimtmetį, pradžia“.

„Norėčiau, kad šis įstatymas paskatintų mus siekti konkrečių, pamatuojamų ir įgyvendinamų tikslų. (…) Atėjo laikas kalbėti apie skaidrumą esamuoju laiku“, – kalbėjo S. Muravjovas.

Pasak jo, didesnis skaidrumas leistų „greičiau reaguoti į įvykius ir užbėgti jiems už akių“.

Šių metų pradžioje „Transparency International“ paskelbtame Korupcijos suvokimo indekse (KSI) Lietuva su 60 balų iš 100 yra 35 vietoje 180 šalių sąraše.

Tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių Lietuva užima 15 vietą iš 28, pirmoje vietoje ES ir pasaulyje yra Danija su 87 balais.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.