Prezidento patarėja: naujas ES biudžeto pasiūlymas yra „žingsnis į priekį“

Nuotraukos autorius Robertas Dačkus/ lrp.lt

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja sako, kad nėra garantijų, jog šią savaitę Europos Sąjungos viršūnių susitikime pavyks susitarti dėl naujojo bendrijos biudžeto ir atsigavimo nuo koronaviruso krizės fondo.

Praeitą savaitę pateiktus pasiūlys šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė pavadino „žingsniu į priekį“, tačiau teigė, kad Lietuva dar tikisi sulaukti papildomos paramos. 

Tokią poziciją ji išsakė po prezidento susitikimo su skirtingų ministerijų vadovais aptarti Lietuvos pozicijas derybose. 

„Galbūt reikės dviejų susitikimų, apie antrą susitikimą kol kas dar nekalbama. Tačiau turima mintyje, kad jis gali įvykti dar iki rudens“, – žurnalistams antradienį kalbėjo A. Skaisgirytė. 

„Norima šiais metais derybas pabaigti, kad jau nuo kitų metų būtų galima pradėti naudoti pinigus, ypač toms šalims, kurios nukentėjo pandemijos metu“, – sakė patarėja. 

Europos Sąjungos biudžeto projektą praeitą savaitę atnaujinęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas pasiūlė palikti Lietuvai kompensaciją dėl emigracijos atneštų nuostolių.

Projekte palikta nuostata, kad daug gyventojų praradusioms šalims kompensacija bus apskaičiuojama gyventojų skaičiaus skirtumą padauginus iš 500 eurų – tai reiškia, kad sanglaudos biudžete Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų.

Ši suma leistų šiek tiek sušvelninti smarkų struktūrinės europinės paramos mažėjimą nuo 2021 metų.

Naujame projekte taip pat siūlomi kofinansavimo pakeitimai, kurie leistų sušvelninti spaudimą nacionaliniams biudžetui – dabar siūloma, kad ES lėšomis galės būti finansuojama iki 85 proc. projekto sumos, anksčiau maksimali suma buvo 75 procentai. 

Naujame projekte nėra pokyčių dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams, paliktos tokios pat sumos Ignalinos atominės elektrinės ir Karaliaučiaus tranzito schemos uždarymui.

A. Skaisgirytė teigė, kad šis pasiūlymas yra kiek geresnis nei buvo paskutinis projektas.

„Žingsnis į priekį. Tikrai yra punktų, dėl kurių galime pasidžiaugti, tačiau nepilnai, kadangi dar yra tam tikri sutartiniai įsipareigojimai, į kuriuos nebuvo atsižvelgta, dėl kurių kaip tik kausimės Briuselyje“, – sakė A. Skaisgirytė.

„Mums yra labai svarbūs sanglaudos fondai. Mūsų argumentas, kad turi būti atsižvelgiama į emigraciją, kitaip tariant, į depopuliacijos rodiklį, tikėsimės, kad šitą mūsų argumentą atsižvelgs. Taip pat kaimo plėtra ir tiesioginės išmokos žemdirbiams (…) – norėtume, kad pinigai būtų didesni“, – teigė prezidento patarėja.

ES vadovai viršūnių susitikime taip pat tarsis dėl 750 mlrd. Europos atsigavimo fondo. Jame 500 mln. eurų būtų subsidijos, o 250 mln. eurų paskolos. Lietuvai siūloma 3,9 mrd. eurų subsidijų ir 2,4 mlrd. eurų paskolų.

Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad kalbant apie ilgametę finansinę perspektyvą, būtina užtikrinti tinkamą stambių infrastruktūros projektų finansavimą, bei ES įsipareigojimų, susijusių su Ignalinos AE uždarymu ir Kaliningrado tranzito sistema, vykdymą. 

„Kokie svarbūs yra tarpiniai pasiekimai, tai dar kartą įtvirtintas principas dėl depopuliacijos ir, manau, kad tose derybose nebus lengva, nes metas yra ypatingas, ekonominė krizė yra visoje ES (…) Laiko labai mažai ir tas metas tikrai bus labai įtemptas“, – kalbėjo V. Šapoka. 

Kalbėdama apie gaivinimo fondą, ministras teigė, kad lėšos turi būti skirstomos pagal „sąžiningus kriterijus“, tačiau jų nedetalizavo.

„Bendrai paėmus, gaivinimo instrumentas yra reikalingas ir ta jo apimtis tikrai nuteikia pozityviai. Bet koks šioje vietoje svarbiausias dalykas – kad tos lėšos būtų skirstomos pagal sąžiningus kriterijus ir kad apibrėžtumas dėl to, kiek kuriai šaliai atiteks lėšų, jis turėtų būti žymiai didesnis, negu pagal dabartinį pasiūlymą“, – sakė ministras. 

Europos Vadovų Taryba numatoma penktadienį ir šeštadienį. 

Anot A. Skaisgirytės, šiame susitikime G. Nausėda taip pat kels klausimą dėl Rusijos revizionistinės politikos, siekiant pateisinti sovietų nusikaltimus ir reabilituoti sovietų bei nacių paktą Antrojo pasaulinio karo išvakarėse.

„Prezidentui istorinė politika labai rūpi ir jis apie šias neigiamas tendencijas kalbės visiems ES vadovams“, – teigė patarėja. 

Baltijos šalys griežtai protestuoja prieš Rusijos parlamente svarstomą įstatymo projektą, kuriuo norima atšaukti 1989 metų SSRS liaudies deputatų priimtą sprendimą pripažinti slaptuosius Molotovo-Ribentropo pakto protokolus teisiškai nepagrįstais ir negaliojančiais.

Rusijoje taip pat pateiktos Konstitucijos pataisos, kuriose įtvirtinama nuostata, ginanti „istorinę tiesą“ ir neleidžianti „sumenkinti liaudies žygdarbio reikšmę ginant Tėvynę“.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.