R. Lopata po susitikimo su EK atstovais: gairės dėl tranzito – politinės, o ne teisinės

Nuotrauka BNS/ Erikas Ovčarenko

Gairės dėl Kaliningrado tranzito yra politinės, o ne teisinės, trečiadienį pareiškė Seimo Ateities komiteto vadovas, liberalas Raimundas Lopata.

Parlamentaras praėjusią savaitę šį klausimą aptarė su Europos Komisijos (EK) atstovais.

„Komisija patvirtino, jog šitas išaiškinimas tiesiogiai neseka iš sankcijų reguliavimo, tai dokumentas, paruoštas aukščiausiu EK užsakymu, ruoštas kartu su Lietuva ir su ja suderintas“, – spaudos konferencijoje Seime trečiadienį sakė politikas.

„Tas dokumentas, akivaizdu, nėra privalomas Lietuvai, bet Lietuva jį ruošdama prisiėmė atsakomybę jį vykdyti. (…) Šis išaiškinimas yra daugiau politinis dokumentas nei nuosekliai teisinis, kuris logiškai sektų iš sankcijų reguliacijos“, – pridūrė jis.

Siūlo gaires taikyti laikinai

EK liepą naujomis gairėmis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą šio eksklavo poreikiams.

Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva sustabdė, įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi tranzitą draudusiomis ankstesnėmis EK gairėmis.

Lietuvos ir Europos Komisijos atstovai dėl naujų gairių ėmė konsultuotis po to, kai Rusijos pasipiktinimą sukėlė birželį sustabdytas plieno, juodųjų metalų ir kitų prekių tranzitas.

Parlamentaro teigimu, dokumento politinis kontekstas – karas Ukrainoje, todėl Vyriausybė ir prezidentas Gitanas Nausėda turėtų prisiimti atsakomybę už šias gaires ir jas taikyti laikinai.

„Laikinas (leidimas gabenti sankcionuotas prekes – BNS), kol išlieka politinės aplinkybės tranzitui. Tol, kol dėl karo Ukrainoje išlieka provokacijų galimybė prieš Lietuvą“, – kalbėjo R. Lopata.

Pasak jo, logiška būtų tas aplinkybes įvertinti kas pusę metų.

„Jei Lietuva manytų, kad aplinkybės pasikeitė, ji privalėtų per EK daryti viską, kad tranzito koridoriai būtų panaikinti“, – sakė parlamentaras.

Ginčyti gaires – „pakankamai sudėtinga“

Europarlamentaras, Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius sako, kad geležinkelio tranzito išskyrimas sankcijose yra „teisinė interpretacija“.

„Ji grindžiama politine motyvacija rasti sprendimą. Nes, ko gero, spaudimas iš Rusijos pusės ir kai kurių valstybių narių noras rasti greitesnį sprendimą (…) iš tiesų egzistavo“, – kalbėjo politikas.

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas, advokatas Gintautas Bartkus teigė, jog beprasmiška vertinti šias gaires kaip teisinį dokumentą.

„Nesvarbu, kokia bebūtų politinė valia, ji turi būti tinkamai įforminta. Šitomis gairėmis pabandyta tą padaryti, bet tas bandymas yra visiškai nevykęs“, – kalbėjo teisininkas.

Jis taip pat teigė, kad ginčyti ar patikrinti šio dokumento teisinį legitimumą yra „pakankamai sudėtinga, jei šito žaidimo šalys to nenori“.

„Tai yra, jei pati EK ar valstybė narė, šiuo atveju Lietuva, nemato problemų jį įgyvendinant“, – sakė G. Bartkus.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekano Dainiaus Žalimo, nors Bendrijoje galioja teisės viršenybės principas, šiuo atveju „teisė buvo pritempta prie politinių pageidavimų ir norų“.

Vis dėlto rugpjūtį Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) interviu BNS teigė, kad  naujosios gairės dėl Kaliningrado tranzito atitinka ankstesnius sankcijų Rusijai išaiškinimus.

Ribojimus Rusijai Europos Sąjunga įvedė dėl karo Ukrainoje, tačiau tai sankcijų dokumentuose aiškiai nenurodė, ar jos galioja ir Kaliningrado tranzitui.

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.