Rusijos žvalgybininkas ir lietuvis nuteisti už infomacijos apie D. Grybauskaitę rinkimą

Фото BFL/Грета Скарайтене

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį už šnipinėjimą Rusijos naudai už akių nuteisė Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus viršininką Igorį Gostevą bei Lietuvos pilietį Vladimirą  Sokolovą, rinkusius informaciją apie prezidentės Dalios Grybauskaitės apsaugą, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra ir Valstybės saugumo departamentas.

I. Gostevas nuteistas 10 su puse metų laisvės atėmimo bausme, V. Sokolovas – devynerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Abu asmenys šiuo metu slapstosi Rusijoje ir yra ieškomi.

Pasak teisėsaugos institucijų, atskirai vienas nuo kito ir skirtingu metu šnipinėti buvo verbuojami Lietuvos piliečiai, kurie Rusijos Federalinę saugumo tarnybą domino dėl anksčiau turėtos darbinės patirties ir turimų plačių ryšių su buvusiais ir esamais įvairių Lietuvos institucijų tarnautojais.

Jiems buvo formuluojamos užduotys už piniginį atlygį rinkti ir teikti informaciją, susijusią su Vadovybės apsaugos departamento (dabar – Vadovybės apsaugos tarnyba) darbuotojais, jų darbo organizavimu, detalia kontaktine informacija, profesinėmis bei asmeninėmis charakteristikomis, taip pat – Vadovybės apsaugos departamento saugomų valstybės vadovų asmenine bei patalpų apsauga, naudojama tam technine įranga bei kita tokio pobūdžio informacija.

Bylos duomenimis, ypatingas dėmesys buvo skiriamas galimybei gauti bet kokią privačią, techninę ir kitokią informaciją apie D. Grybauskaitės asmeninę bei darbo, gyvenamųjų patalpų apsaugą ir užmegzti ryšius su betarpiškai tai vykdančiais ir saugumo sistemas prižiūrinčiais pareigūnais.

Teismas taip pat  pripažino, kad  šie nusikalstamais tikslais veikę asmenys aktyviais veiksmais siekė gauti kuo išsamesnę informaciją apie esamus ir buvusius Valstybės saugumo departamento pareigūnus, juos charakterizuojančius, galimai kompromituojančius, duomenis, konkrečius tam tikrų institucijų buvusius vadovus, pareigūnus vienijančių visuomeninių organizacijų narius ar su jais susijusius asmenis.

Siekdami gauti tokio pobūdžio informaciją, nuteistieji teikė jų verbuojamiems Lietuvos piliečiams technines ir kitas priemones, konsultacijas, instrukcijas, nurodymus bei pinigus ryšio bei kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.

Ši baudžiamoji byla buvo atskirta nuo bylos, kurioje Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypatingai svarbiems reikalams Nikolajus Filipčenka buvo nuteistas už šnipinėjimą Rusijos naudai, dokumentų klastojimą, suklastotų dokumentų panaudojimą ir daugkartinį neteisėtą valstybės sienos kirtimą.

N. Filipčenka Lietuvoje buvo sulaikytas 2015 metų balandį. 2017 metų liepą Vilniaus apygardos teismas šį asmenį pripažino kaltu ir nuteisė 10 metų laisvės atėmimo bausme. 2019 metų lapkričio mėnesį  Lietuvos prezidento dekretu N. Filipčenkai buvo suteikta malonė ir jis buvo perduotas Rusijai mainais į tris Rusijoje nuteistus asmenis.

Trijų asmenų nuteisimu pasibaigęs ikiteisminis tyrimas prokuratūroje buvo pradėtas Valstybės saugumo departamento pateiktos informacijos pagrindu, jo metu buvo aktyvai bendradarbiauta su Valstybės saugumo departamentu  bei  užsienio valstybių teisėsaugos ir vidaus saugumo institucijomis.

Pasak teisėsaugos, Lietuvos piliečiai, kuriuos buvo siekiama užverbuoti, veikdami itin pilietiškai ir atsakingai, ženkliai prisidėjo prie to, kad mūsų valstybė būtų apsaugota nuo grėsmių, kurias gali sukelti užsienio šnipų veikla.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko ir valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.