S. Gentvilas: deginant mazutą tarša pabrangtų, tačiau šildymas vistiek būtų pigesnis

Nuotrauka BNS/ Paulius Peleckis

Vilniuje ketinant deginti mazutą centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai išlaidos taršos leidimams gali padidėti iki 40 procentų, tačiau šildymas vistiek būtų pigesnis nei deginant dujas, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  

„Sistema veikia taip: Briuselis yra pasakęs, kad tie, kas degina iškastinį kurą – dujas, anglis, raudonąjį dyzeliną, mazutą, kieno deginimo įrenginiai yra didesnės nei 20 megavatų galios, o tokie yra Vilniuje, – turi pirkti kvotas, taršos leidimus. Mazutas yra 42 proc. taršesnis pagal šiltnamio efektą sukeliančias dujų emisijas nei tam pačiam energijos kiekiui išgauti dujos, tai deginant mazutą reikės 40 proc. daugiau sumokėti už taršą“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė S. Gentvilas. 

Ministras negalėjo pasakyti, kiek Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) turės papildomai pirkti taršos leidimų, jeigu šilumos gamybai žiemą naudos mazutą. 

„Lietuvos įmonės turi nemokamų kvotų, o jeigu jas viršys, jie turi pirkti europinėse biržose. Aš nežinau, kiek VŠT yra tų nemokamų kvotų ir kiek jie turės pirkti“, – sakė S. Gentvilas.

Vis dėlto, jo teigimu, net ir įskaičiavus padidėjusias išlaidas taršos leidimams, šildymas būtų pigesnis nei naudojant dujas. 

„Mazutas yra apmokestinamas kaip gerokai taršesnis kuras, tačiau Energetikos ministerija yra paskaičiavusi, kad net įskaičiavus oro taršos mokesčius, šildymas kainuotų pigiau nei naudojant gamtines dujas“, – vėliau BNS sakė S. Gentvilas. 

Anot jo, aplinkosaugos atžvilgiu mazuto deginimas nebus didelė tragedija, nes jis ir dabar tam naudojamas, tačiau nedideliais kiekiais.

„Didelės tragedijos nėra, kad ir kaip kurioziškai tai skambėtų iš aplinkos ministro lūpų, – mazutas Lietuvoje yra deginamas, tik ne tokiomis proporcijomis, ką norima padaryti šią žiemą“, – kalbėjo ministras. 

Pasak S. Gentvilo, dujų deginimas yra tik Vilniaus problema – kiti miestai jau atsikratė priklausomybės nuo jų, Jis tikisi, kad kitais metais sostinėje pradės veikti kogeneracinė jėgainė, kuri Vilnių išvaduos nuo šios priklausomybės.

„Laikinas košmaras – pasapnuosim, išprakaituosim tą mazutą, o kitų metų balandį, tikėkimės, Vilniuje pradės veikti biokuro visi pajėgumai“, – sakė S. Gentvilas.

Vyriausybė trečiadienį leido savivaldybių šilumos tiekimo įmonėms neskelbiamų derybų būdu pirkti mazutą ir dyzeliną – taip siekiama išvengti smarkiai padidėjusių išlaidų gamtinėms dujoms. 

VŠT vadovas Gerimantas Bakanas BNS anksčiau sakė, kad bendrovė ruošiasi žiemą deginti krosnių kurą arba mazutą – įmonėje atkuriama tam būtina infrastruktūra. Anot jo, taip nuspręsta įvertinus riziką, jog „Ignitis“ gali neužtikrinti dujų tiekimo įmonei. 

Energetikos grupė „Ignitis grupė“ anksčiau tikino, kad jos valdomoje Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje biokuro įrenginius pastatys iki šių metų pabaigos, tačiau pavasarį paaiškėjo, kad darbai bus baigti tik kitų metų pirmąjį ketvirtį. 

Dėl vėluojančių statybų sostinėje 44 proc. šilumos pagaminama deginant dujas, kai vidutiniškai Lietuvoje 75 proc. jos gaminama iš biokuro.  

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.