Savivaldybių, kuriose judėjimas vis dar apribotas, merai kritikuoja Vyriausybės sprendimą

Фото vrm.lrv.lt

Vyriausybei nusprendus atlaisvinti judėjimą tik dalyje savivaldybių, jų merai kritikuoja pasirinktus kriterijus ir sako nemanantys, kad ribojimai duos norimų rezultatų. 

„Lūkestis visada buvo vieningos, vienos Lietuvos. Kadangi visiems vienu metu gyvenimas tapo sunkesnis ir suparalyžiuotas labiau, ribojimai atsirado visiems, gal buvo lūkestis, kad visiems jie vieną dieną ir išnyks. Dabar turėsime dvi Lietuvas – vieną sveikesnę, kitą – labiau sergančią“, – BNS sakė Jonavos rajono meras, Savivaldybių asociacijos prezidentas, socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius.

Jo teigimu, nors daugumoje savivaldybių, įskaitant Jonavos, ribojimai išnyks, iš gyventojų tikimasi santūrumo ir atsargumo, įvertinant, jog situacija gali greitai pablogėti. Tuo tarpu savivaldybės, kurios lieka uždarytos, jaučia nusivylimą, nes rodikliai dažnai nepriklauso nuo pastangų, kvestionuoja nustatytą 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribą.

„Tarp tų, kurios yra neatlaisvintos, irgi yra esminių skirtumų. Vienoje gal yra 230 sergamumas, o kai kur yra 600. Bet kokį kriterijų bepasirinksi, vis tiek kažkas lieka nepatenkintas“, – kalbėjo savivaldybių asociacijos vadovas.

Jo teigimu, svarbiausias klausimas savivaldybėms šiuo metu vis dėlto būtų ne judėjimas, o kontaktinio ugdymo atnaujinimas bei kultūros įstaigų veikla.

„Svarbiausi yra švietimo klausimai. Aišku, kad judėjimas gerai, bet švietimas ir kultūra yra top vienas ir top du“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

„Matome, kad parduotuves atlaisvina ir į „Akropolį“ nueiti gali, o į mokyklą – negali“, – pridūrė jis.

V. Grubliauskas: reikėtų ieškoti naujų sprendimų

Klaipėdos meras liberalas Vytautas Grubliauskas teigė manantis, kad nors judėjimo ribojimai ir nėra pati prasčiausia iš galimų priemonių, tačiau tokio efektyvumo, kokį ji turėjo anksčiau, pasiekti nepavyks. 

„Tie judėjimo ribojimai tarp savivaldybių, aš manau, kad tai vis tik yra vakar dieną efektą davęs sprendimas, šiandien jau reikia ieškoti naujų formų. Aišku, ji nėra pati blogiausia, ji tikrai nėra visiškai neveiksminga, bet to veiksmingumo efekto, kurį ji davė dar prieš mėnesį-pusantro, šiandien ji jo jau tikrai nebeturi“, – BNS sakė jis. 

Uostamiesčio meras sakė ribojimus vertinantis dviprasmiškai ir turintis abejonių dėl Vyriausybės pasirinktų kriterijų. 

„Viena vertus, pagal kai kuriuos parametrus, pagal tuos, kaip mieste situacija gerėja procentaliai, lyginant su Lietuvos kontekstu, tai mes tarsi esame prie lyderiaujančių. Tuo metu, kalbant apie tą rodiklį, kur šimtui tūkstančių per dvi savaites, Klaipėdoje yra, jei neklystu, 253 šiai dienai. Tai nėra kažkoks dramatiškas atotrūkis nuo šalia esančių“, – kalbėjo jis. 

„Gerai yra tai, kad vis tik išlieka ta miesto ir rajono jungtis, tai nėra visiškai dramatiška ta atskirtis. Kita vertus, natūralu yra ir tas demotyvacinis aspektas. Tarsi pagal mažėjimą atrodome neprastai, o, pagal sprendimus ir ribojimų pratęsimą, atrodo, kad esame prastoki“, – sakė V. Grubliauskas. 

Jis taip pat teigė matantis „alogizmą“ tame, kad siūloma didinti testavimo apimtis ir taip sumažinti sergančiųjų skaičių.  

„Kas man truputėlį kelia nedidelę abejonę, tai, kaip buvo įvardinta – jei juos būtų aktyviau testuojama ir būtų fiksuojama mažiau susirgimų, tada sprendimas būtų peržiūrimas. Tai čia alogizmą aš matau, nes kuo daugiau testuosime, tuo daugiau ir susirgimų rasime“, – svarstė V. Grubliauskas. 

„Tokia dviprasmybė ir motyvaciniai aspektai, jie, natūralu, išlieka kaip nuosėda“, – pridūrė jis. 

Ribojimai rezultato neduos – Marijampolės meras

Marijampolės meras socialdemokratas Povilas Isoda teigia nemanantis, kad ribojimai duos norimų rezultatų ir tuo pačiu sako įžvelgiantis ir neigiamą jų poveikį. 

„Aš manau, kad čia toks bereikalingas žmonių pykdymas ir čia atskyrimas kelių savivaldybių, kuriose sergamumas šiuo metu didesnis, neduos to norimo efekto, o žmones kaip tik papildomai nervins, kurstys, nepatogumų sudarys“, – BNS sakė jis. 

„Aš tikrai vertinu šitą sprendimą, manau, kad jis yra perteklinis. Ką ir anksčiau esu sakęs – atrodo, dabar tiek laiko buvo uždaryta, bet matome, kad rezultatai toli gražu nedavė nieko. Marijampolė buvo uždaryta ir iki šiol, tikrai negalėjo čia niekas nei įvažiuoti, nei išvažiuoti, bet, kaip matome, sergamumas yra“, – teigė meras. 

Anot P. Isodos, ši priemonė dar labiau kursto pykti tarp žmonių ir nepasitikėjimą visa pandemijos valdymo sistema. 

„Sergantys žmonės, natūralu, kad nevažiuoja, o serga, o tie, kad kur nors važiuoja, reikalų turintys, jiems yra nepatogu. Manau, kad šita priemonė yra visiškai nereikalinga ir tik kelianti pyktį tarp žmonių, neigiamas emocijas prieš visą pandemijos valdymo sistemą ir skaldo visuomenę“, – tvirtino Marijampolės meras. 

Jis sakė manantis, kad Marijampolėje epidemiologiniai rodikliai yra prastesni dėl to, kad mieste daug pramonės įmonių, kuriose dirba apie tūkstantį ir daugiau žmonių, privalančių fiziškai būti darbo vietose. 

„Ta gamyba nesustojus, nuotolinio darbo nėra, žmonės fiziškai eina į darbą, jų vaikai, normalu, kad eina į darželius, nes kitaip nėra. Neišvengiamai, matyt, kad per tą judėjimą, per tą srautą žmonių atsiranda susirgimų vienur kitur – įmonėse buvo ir darželiuose.“, – sakė meras. 

„Aš žiūriu į tą procesą natūraliai tiesiog, nes mes ne kurortas, mes negalim tiesiog sustoti ir visi namuose sėdėti. Vyksta gamyba, vyksta darbas, vaikai ugdomi darželiuose ir dėl to tas viruso toks paplitimas, tai čia dėl to, o ne nuo judėjimo ar dėl to, kad atvažiuoja ir ligą atveža kažkas“, – kalbėjo jis. 

P. Isoda taip pat tvirtino nematantis problemų tame, jei žmonės išvažiuotų į užmiestį, netoliese esančius Prienus ar Birštoną. Anot jo, tai būtų gerokai geriau, nei būriuotis parduotuvėse.  

„Reikia saugotis, reikia laikytis visų kitų reikalavimų, nes tas judėjimas pats savaime nieko neišspręs. Juk ne į kavines, ne į teatrus, ne į koncertus, nes niekur nevyksta tie koncertai. Bet išvažiuoti žmonėms tiesiog pasivažinėti ar pavaikščioti kažkur gamtoje, manau, kad būtų naudinga“, – sakė Marijampolės meras. 

Lentvaryje – iššūkis dėl uždarytos pervažos

Trakų rajono merė liberalė Edita Rudelienė sako, kad jau dabar matosi, kad žmonių mobilumas yra išaugęs ir jie daug daugiau važiuoja ir ne visada paiso galiojančių ribojimų.

Be to, sekmadienį buvo uždaryta šioje savivaldybėje esanti Lentvario geležinkelio pervaža, todėl gyventojai, norėdami kirsti geležinkelį, turi važiuoti per Vilniaus teritoriją. E. Rudelienė svarstė ar, esant tokiai situacijai, pavyks užtikrinti efektyvią kontrolę.

„Vienas iš apvažiavimų yra per Vilniaus teritoriją, nes Lentvaris ribojasi su Vilniumi ir tai reiškia, kad žmonės, kurie vyksta į kitą miesto pusę į darbą arba pradinę mokyklą – jeigu pradėtų vaikai eiti, iš kitos pusės jeigu reikėtų vežti, reikėtų apvažiuoti per Vilnių“, – sakė ji.

Pasak merės, tai itin skaudus smūgis ir verslui, gyvenančiam iš turistų, dažniausiai atvykdavusių iš Vilniaus.

„Tikrai visi verslininkai laukia ribojimų mažinimo, kad galėtų grįžti prie darbų, gauti pajamų. Jeigu atvažiuoja žmonės, net jeigu neveikia kavinės, pasiima maisto išsinešimui. Galų gale, kodėl negalėtų šiandien į mūsų sodybas atvažiuoti apsigyventi vilniečiai, kas dažniausiai važiuoja“, – sakė merė.

Neringiškiams kyla sunkumų apsipirkti

Neringos meras socialdemokratas Darius Jasaitis BNS sakė, jog Vyriausybės sprendimai jam sunkiai suprantami, nes visiškai neatsižvelgiama nei į skiepijimo mastus, nei į specifinę tokių savivaldybių kaip Neringa padėtį.

„Neringoje 80 proc. senjorų rizikos grupėje paskiepyta, kur nėra nė vienoje Lietuvos savivaldybėje daugiau tokių rodiklių. (…) Turėtų būti įtraukti ir šie rodikliai – ar skiepijame be reikalo tada?“ – svarstė jis.

Neringoje bent viena doze paskiepyta 16 proc. gyventojų – tai vienas aukščiausių rodiklių šalyje.

Šioje savivaldybėje beveik visą vasarį nefiksuota nė vieno naujo susirgimo, paskutiniu metu jų fiksuojama po vieną-keturis. Neringoje naujų atvejų skaičius per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 330. Vis dėlto meras atkreipia dėmesį, jog dalis savivaldybei priskiriamų susirgusiųjų gali kurorte nė negyventi, o tik būti deklaravę čia gyvenamąją vietą.

Kurortinė savivaldybė viliasi, kad iki gegužės, kai atvyksta pirmieji turistai, apribojimai bus panaikinti, tačiau apgailestauja, kad dėl esamų ribojimų savivaldybės gyventojai, daugelio prekių vykstantys į Klaipėdą, negali jų įsigyti.

„Įsivaizduokite, reikia tapeto, reikia patalynės naujos – įsivaizduokite, kiek laiko mes visi uždaryti. Artėja pavasaris, gegužę pradeda važiuoti vienas-kitas turistas. Tam reikia pasiruošti, susitvarkyti, vieną-kitą lovą nusipirkti. O pas mus to, apie ką kalbu, parduotuvių nėra. Pas mus yra tik maisto prekių parduotuvės ir ten vienas-kitas plastmasinis kibiras“, – kalbėjo jis.

Jis teigė, kad priimdama sprendimus Vyriausybė neturėtų jų priimti automatiškai, bet įvertinti specifinę kiekvienos savivaldybės situaciją ir vylėsi, kad jau po savaitės šis sprendimas bus persvarstytas.

Nuo gruodžio vidurio visoje Lietuvoje galioję judėjimo tarp savivaldybių ribojimai pirmadienį pasibaigė, tačiau, Vyriausybės sprendimu, jie buvo pratęsti 16-oje savivaldybių, kuriose 14 dienų naujų COVID-19 atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 200 ir daugiau.

Ribojimai nuo antradienio iki balandžio 1-osios pratęsti tarp Biržų rajono, Klaipėdos miesto, Kupiškio rajono, Marijampolės, Neringos, Panevėžio miesto ir rajono, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto ir rajono bei Visagino savivaldybių.

Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, tai leidžia laimėti laiko Lietuvoje plintant „britiškajai“ atmainai, kad būtų galima paskiepyti daugiau rizikos grupės asmenų, be to, atveriant daugiau veiklų.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.