Seimas atmetė pataisas dėl automobilių taršos mokesčio

Фото BNS/ Irmantas Gelūnas

Seimas trečiadienį atmetė įstatymą, kuriuo siūloma atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį. 

Už Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą po pateikimo balsavo 42, prieš buvo 35, o susilaikė 15 Seimo narių. 

Kitu balsavimu (74 balsais už) Seimas grąžino pataisas iniciatoriams tobulinti. 

Aplinkos ministerija siūlė mokestį rinkti nuo 2023 metų, bet pereinamuoju laikotarpiu jis būtų perpus mažesnis, o visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais.  

Ministro Simono Gentvilo teigimu, iki 100 eurų mokėtų 54,3 proc. gyventojų, nuo 100 iki 200 eurų – 35,3 proc.   

„Valstietė“ Laima Nagienė įsitikinusi, kad mokestis įvedamas ne pačiu tinkamiausiu laiku, nes smogs gyventojams, kurių pajamos dėl kylančių elektros, dujų, maisto kainų ir taip mažėja.   

„Vien dėl to, kad kainos šitiek šoktelėjo visose srityse ir mes dar uždedam dar vieną mokestį“, – posėdyje sakė ji.

Lietuvos regionų frakcijos narės Agnės Širinskienės teigimu, siūlomas mokestis būtų ne taršos, o automobilio kaip turto.

„Reikėtų pripažinti, kad čia anaiptol nėra joks taršos mokestis, o yra mokestis, kuris mokamas už automobilį kaip turtą, nepriklausomai, ar jis važiuoja tais metais Lietuvos keliais, ar nevažiuoja, kiek jis važiuoja. Nuo kilometražo taip pat nepriklausys, o priklausys nuo automobilio techninės charakteristikos ir nuo to, ar automobilis yra pas žmogų, ar ne“, – posėdyje sakė A. Širinskienė.

„Darbietis“ Artūras Skardžius teigė, jog taršos mokesčio siūlymai paneigia pagrindinį principą „teršėjas moka“: „Automobilis, stovėdamas garaže, neteršia, jis nenaudoja degalų nei dyzelino, nei benzino, nei kito kuro“.

Pataisas palaikęs Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis teigė, jog Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kuri neturi adekvataus ir tinkamo reguliavimo. Jo teigimu,  mokestis galėtų būti priimtas, tik sumažinus gyventojų pajamų mokestį.

„Nedidelėje Lietuvoje, kurioje yra 2,8 mln. gyventojų, yra 1,7 mln. automobilių, jie mums sudaro didžiulį krūvį. Tiek infrastruktūrai, tiek sveikatai, tiek klimato kaitai. (…) Net vieną kartą išvažiavus automobiliu per gatves, pravažiavus Geležinio vilko tiltu, tuneliu, jūs gaunate nemokamas subsidijas šimtams milijonų eurų. Tiek mums kainuoja šitos infrastruktūros palaikymas, ir jei būčiau aš teikęs šitą mokestį, aš būčiau jį labiau pavadinęs infrastruktūros mokesčiu ir tame aš matau didžiausią privalumą“, – sakė K. Adomaitis.

S. Gentvilas skaičiavo, kad iš šio mokesčio per metus būtų surenkama 170 mln. eurų, o 2023-2030 metais valstybės ir savivaldos biudžetus papildytų 1,19 mlrd. eurų.

Savivaldai skirtos lėšos būtų skiriamos autobusų įsigijimui, investicijoms į dviračių takus ir  elektromobilių infrastruktūrą.

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.