Seimas atnaujino Nacionalinio saugumo strategiją

Nuotrauka BNS/ Karolis Kavolėlis

Seimas ketvirtadienį patvirtino atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją, joje minimos Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos keliamos grėsmės.

Už strategiją balsavo 100 Seimo narių, prieš buvo septyni, susilaikė 16 parlamentarų.

„Mes turime naują dokumentą, kuris remiasi visaapimančiu saugumo modeliu, o jo mintis labai paprasta − saugumas nėra tik Krašto apsaugos, Užsienio reikalų, ar Vidaus reikalų ministerijų reikalas. Krašto saugumas, nacionalinis saugumas yra visų ministerijų, visų institucijų reikalas, todėl ir krizių valdymas turi būti kuo labiau koordinuotas, kuo labiau tarpusavyje integruotas“, − per Seimo posėdį sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Jo teigimu, labai svarbu, kad ši strategija nenugultų į stalčių, ji turi būti gyvas dokumentas.

„Tai reiškia, kad kasmet į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą kviesimės Vyriausybę, Vyriausybės institucijas ir klausime, kaip įgyvendinamos strategijos nuostatos. Žinau, kad tą patį darys ir Valstybės gynimo taryba. Tik paversdami šitą dokumentą gyvu, mes pasieksime ir išsikeltų tikslų“, − tvirtino komiteto vadovas.

Pabrėžia autoritarinių valstybių keliamus iššūkius

Atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje pabrėžiama, kad tarptautinė sistema tampa vis sunkiau prognozuojama dėl pastaraisiais metais išryškėjusių globalių ir regioninių procesų.

„Stiprėjant autoritarinių ir demokratinių valstybių priešpriešai, autoritarinės valstybės, visų pirma Rusijos Federacija ir Kinijos Liaudies Respublika, kelia naujus iššūkius Vakarų demokratinėms valstybėms, jų partneriams ir visai euroatlantinei bendrijai“, – teigiama dokumente, konstatuojant, jog Lietuva turi prisitaikyti prie šių pokyčių ir gebėti veikti mažiau prognozuojamoje aplinkoje.

Strategijoje akcentuojama, kad Lietuva nė vienos valstybės nelaiko savo priešu ir prisideda prie tarptautinės taikos bei visa apimančio saugumo, grįsto laisvės ir demokratijos sklaidos, žmogaus teisių ir laisvių gynimo, tarptautinės teisės viršenybės bei daugiašalio bendradarbiavimo palaikymu.

Didžiausia grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui strategijoje nurodomas augantis Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimas karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis.

„Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“, – rašoma dokumente.

Kaip grėsmės taip pat minimas didėjantis autoritarinio Baltarusijos politinio režimo priešiškumas ir nenuspėjamumas, Kinijos ekonominės bei karinės galios augimas, ambicijos perkurti tarptautinę tvarką, įvardijamos kaip „svarbiausia geopolitinės konkurencijos ir augančios įtampos tarp demokratinių ir autoritarinių valstybių ašimi“.

„Kinijos Liaudies Respublikos komunistinė ideologija prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms ir kartu valstybės nacionaliniams interesams“, – teigiama strategijoje.

Skatins verslą bendradarbiauti su demokratinėmis valstybėmis

Tarp grėsmių nurodoma ir Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje veikla, kibernetiniai bei informaciniai išpuoliai, technologijų įtakos didėjimas, augantis religinis ekstremizmas Europoje, įšaldyti konfliktai, klimato kaita, pandemijos įtaka ir kt.

Strategijoje keliami uždaviniai didinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir parengtį, daugiausia dėmesio skiriant kariavimo sausumoje gebėjimams vystyti, siekti kuo didesnio nuolatinio JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir kitų sąjungininkų buvimo Lietuvoje bei regione, stiprinti karinį bendradarbiavimą su Lenkija, Latvija, Estija.

Taip pat užsibrėžiama sukurti vientisą krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą, užtikrinti jos sąveiką su mobilizacijos sistema, stiprinti ES išorės sienos apsaugą.

Kaip prioritetas minimas valstybės sienos apsaugos modernizavimas, ypatingą dėmesį skiriant pažangioms techninėms sienos stebėjimo priemonėms diegti ir fizinei sienos apsaugai stiprinti.

Ekonomikoje žadama parengti priemones, skatinančias Lietuvos verslininkus ieškoti rinkų ir bendradarbiauti su demokratinėmis valstybėmis.

„Mažinti Lietuvos Respublikos transporto sektoriaus, ypač geležinkelių ir uosto, priklausomybę nuo vienos šalies bei didinti diversifikaciją“, – rašoma dokumente.

Jame Lietuva taip pat žada nuosekliai ir aktyviai remti NATO atvirų durų politiką, Ukrainos ir Sakartvelo narystės NATO siekius, išlaikyti nuoseklią paramą ES plėtros procesui ir siekti didesnės ES paramos Rytų partnerystės valstybių saugumui bei atsparumui.

Iki šiol galiojo 2017 metais patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.