Seimas pritarė 2009 metų krizės tyrimo išvadoms

Nuotrauka BFL/ Paulius Peleckis

Seimas ketvirtadienį patvirtino parlamentinio maždaug dvejus metus trukusio tyrimo dėl aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų ekonominę krizę Lietuvoje, išvadas.   

Už jas balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 41, o susilaikė septyni. 

Biudžeto ir finansų komiteto narė Gintarė Skaistė pareiškė, kad politinius sprendimus turi vertinti rinkėjai, o ne kitos kadencijos politikai.  

„Valstietis“ Valius Ąžuolas priekaištavo, kad prieš dešimtmetį nebuvo kaupiami rezervai, valstybė brangiai skolinosi, buvo mažinamos išmokos, pensijos ir atlyginimai. 

„Dėl politikų veiksmų teko mokėti visai valstybei“, –  teigė jis.  

Tyrimą atliko Biudžeto ir finansų komitetas, o jį inicijavo tuometinis komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas, dabar dirbantis Europos Parlamente.  

Tyrimo išvadose konstatuojama, kad 2009-2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlė čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros, be to, 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę, o Vyriausybė užuot skolinusis iš tarptautinių institucijų pigiau, ėmė paskolas rinkoje su didesnėmis palūkanomis. 

Išvadose Vyriausybei siūloma išnagrinėti galimybę sukurti valstybinį komercinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais. Taip, tikimasi, būtų sugriežtinta vartotojų apsauga.

Siūloma mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo kelių patronuojančių bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.

Generalinei prokuratūrai siūloma įvertinti Vyriausybės sprendimus 2009-2012 metais skolintis ir esą dėl to padarytą 2,1 mlrd. eurų žalą valstybei, taip pat paskolų, kurių palūkanos siekdavo ir 8 proc., teikimą „Sodrai“, taip ją diskredituojant ir reikšmingai sumažinant senatvės pensijų perkamąją galią.

Išvadose yra siūlymas prokurorams įvertinant stambiųjų komercinių bankų vaidmenį sukeliant krizės reiškinius Lietuvoje, taip pat jų veiksmus naudojant tarpbankinių palūkanų indeksą Vilibor. 

Praėjusį rugpjūtį Generalinė prokuratūra pareiškė neginsianti viešojo intereso dėl galimų pažeidimų, susijusių su 2008-2009 metų tarpbankinių palūkanų indeksu Vilibor, dėl kurio gyventojams buvo išaugusios būsto paskolų litais palūkanos. Anot prokurorų, objektyvių duomenų, kad komercinius bankus prižiūrėjusios institucijos būtų pažeidusios teisės aktus, tyrimo metu negauta.  

Idėją ištirti, kodėl per krizę — 2009-2012 metais — tuometiniai valdantieji priiminėjo šalies finansams galbūt žalingus sprendimus, 2017 metais pasiūlė grupė parlamentarų: dauguma skilusių socialdemokratų ir „valstiečių“, taip pat po kelis buvusius „tvarkiečius“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narius.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.