Seimas spręs dėl šauktinių amžiaus trumpinimo ir draudimo savanoriams būti politikais

Фото BFL/Грета Скарайтене

Ketvirtadienį Seimas planuoja sutrumpinti karo prievolininkų amžių ir uždrausti kariams savanoriams būti Seimo bei savivaldybių tarybų nariais.

Pagal siūlomus Karo prievolės įstatymo pakeitimus, į privalomąją pradinę karo tarnybą būtų kviečiami jaunuoliai nuo 18 iki 23 metų.

Dabar įstatymas numato, kad šaukimo atlikti privalomąją tarnybą gali sulaukti jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų.

Krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis anksčiau yra minėjęs, kad paankstinant šauktinių amžių norima kuo mažiau sutrikdyti civilinį gyvenimą – kad į karo tarnybą pakviestiesiems nereikėtų palikti šeimų, darbo vietų, verslų ir pan.

Pagal projektą, 26 metų riba liktų galioti tik tiems asmenims, kuriems karo tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje.

Taip pat siūloma palikti nuostatą, kad savanoriškai šauktiniais kariais gali tapti 18 – 38 metų vyrai ir moterys. 

Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės atstovai skaičiuoja, kad dėl minėtų pakeitimų potencialių šauktinių sąrašas trumpėtų nuo maždaug 90 tūkst. iki 60 tūkst. asmenų, todėl į galutinį maždaug 25 – 30 tūkst. sąrašą patektų kas antras šaukiamojo amžiaus aukštojoje mokykloje nestudijuojantis jaunuolis.

Kasmet į privalomąją karo tarnybą pašaukiama 3,8 tūkst. – 4 tūkst. jaunuolių.

Ketvirtadienį Seime taip pat numatytas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimų priėmimas.

Juose, be kita ko, numatyta uždrausti kariams savanoriams būti Seimo ir savivaldybių tarybų nariais.

Projekte numatyta, kad karį savanorį ar kitą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karį išrinkus Seimo arba savivaldybės tarybos nariu, kario sutarties galiojimas laikomas sustabdytu nuo politikų įgaliojimų pradžios.

Sutartis būtų atnaujinta kitą dieną nutrūkus politikų įgaliojimams.

Kovą Seimas pradėjo svarstyti priešingą įstatymo pataisą. Ja siūlyta įtvirtinti galimybę kariams savanoriams kandidatuoti ir būti išrinktiems į savivaldybių tarybas.

Per šių metų kovą vykusius savivaldos rinkimus į savivaldybių tarybas išrinkti keturi kariai savanoriai. Vyriausioji rinkimų komisija tuomet nusprendė, kad rinkimų įstatymas jiems nedraudžia duoti tarybos nario priesaikos.

Tuo metu Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė laikosi pozicijos, kad kario savanorio buvimas politikoje yra nesuderinamas pagal Konstituciją.

Kariuomenė tvirtina, kad politikų dalyvavimas Krašto apsaugos savanorių pajėgose kelia riziką turėti „popierinę kariuomenę“, nes nebus aišku, ar šie asmenys prisistatytų į dalinius mobilizacijos atveju.

Konstitucija numato, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo tarnybą, negali būti savivaldybių tarybų nariais. Kariai savanoriai pagal kitus teisės aktus laikomi kariuomenės dalimi.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Krašto apsaugos savanorių pajėgose  tarnauja kiek daugiau nei 5 tūkst. žmonių.

Kariais savanoriais gali tarnauti 18–60 metų Lietuvos piliečiai. Žmogui tapus kariu savanoriu, jis siunčiamas į trijų savaičių trukmės įgūdžių kursą, paskui kariai savanoriai dažniausiai tarnauja savaitgaliais, per metus pratybose jie dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.